XX amžiaus šeštojo dešimtmečio Lietuvos sporto mozaikoje rankinis buvo visiškai nauja detalė. Ir nors šis žaidimas buvo nuleistas iš viršaus, tai yra pradėtas žaisti sporto valdžios nurodymu, jis sudomino nemažai sportininkų.
Tačiau iš kurgi atsirado pirmieji Lietuvos rankininkai? Suprantama, jokių rankinio grupių sporto mokyklose tuo metu dar nebuvo ir negalėjo būti, tad rankinio komandas sudarė iki tol kitomis sporto šakomis užsiiminėję sportininkai. Dauguma jų ir pradėję žaisti rankinį toliau atstovavo savo komandoms ir per kitų žaidimų – krepšinio ar tinklinio – varžybas.
Reikia pažymėti, kad tais laikais beveik visi sportininkai užsiimdavo keliomis, dažniausiai giminingomis sporto šakomis. Vandensvydininkai ir šuolininkai į vandenį kartu būdavo plaukikai, slidininkai vasarą dalyvaudavo lengvosios atletikos varžybose, tinklininkai žaisdavo krepšinį ir taip toliau.
Rankiniui šeštajame dešimtmetyje atkeliavus į Lietuvą, šio žaidimo komandoms atstovavo nemažai garsių krepšininkų. Pavyzdžiui, tarp 1956 metų Lietuvos rankinio taurės laimėtojų buvo viena geriausių Europos krepšininkių, būsimoji pasaulio krepšinio čempionė Jūratė Daktaraitė, net kelis Lietuvos ir SSRS rankinio pirmenybių medalius iškovojo kita daugkartinė Lietuvos krepšinio čempionė Genovaitė Sviderskaitė. Bene garsiausias rankinyje ryškų pėdsaką palikęs krepšinio žmogus buvo Vytautas Bimba. Legendinis Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos treneris šeštajame dešimtmetyje treniravo ir Kauno LŽŪA rankininkes, kurioms padėjo tapti Lietuvos čempionėmis!
Štai kaip savo pirmuosius žingsnius rankinyje prisiminė daugkartinė Lietuvos rankinio, krepšinio ir lengvosios atletikos čempionė, pirmoji Kauno KKI komandos kapitonė Irena Miliukštytė-Taujanskienė (hczalgiris.lt):

Vieną gražią 1955 metų dieną, atėjęs į darbą katedros vedėjas Valerijus Griešnovas pradėjo pokalbį apie rankinį. Jis ragino institute sudaryti  moterų rankinio 11×11 komandą. Pirmiausia jis pakvietė mane lankyti rankinio treniruotes. Sėdome prie stalo ir pradėjome galvoti, kurias studentes pakviesti treniruotis.  Ir tada mažojoje futbolo aikštėje merginos pradėjo mėtyti kamuolį į vartus, o praeinantys pro šalį stebėjosi, koks čia “futbolas“ rankomis. Moterys bėgiojo futbolo aikštėje!

Jau 1955 metais rankinis buvo žaidžiamas ne vien didžiuosiuose miestuose Vilniuje ir Kaune. Naujas žaidimas taip pat sudomino mažesniuose miesteliuose gyvenusius ir kitose sporto šakose nepasižymėjusius sportininkus. Jie greitai įsisavino naujo žaidimo paslaptis ir tapo rimtais varžovais didmiesčių komandoms. Vilniečiams ir kauniečiams neliko nieko kito, kaip kraipyti galvas iš nuostabos, kai 1955 metų rugsėjį per pirmąsias Lietuvoje surengtas oficialias varžybas – Lietuvos vyrų taurės turnyrą – jiems niekuo nenusileido Plungės komanda.
Pusfinalyje svečiai iš Žemaitijos 7:6 įveikė turnyro šeimininkus vilniečius, o finale tik po atkaklios kovos pripažino Lietuvos lauko rankinio taurę laimėjusių kauniečių pranašumą 2:3.
1955 metais Lietuvos rankininkai pirmą kartą dalyvavo tarprespublikinėse varžybose. Kauno vyrų rinktinė išvyko į Rygoje surengtą pirmąjį SSRS miestų turnyrą. Deja, Latvijos sostinėje pasidžiaugti gerais rezultatais neteko. Kauniečiai tarp septynių komandų liko tik penkti, o turnyro nugalėtojais tapo Rygos vyrai ir Kijevo moterys.
*

1955 m. turnyrų rezultatai

Lietuvos taurė. Vyrai (lauko rankinis)

Pusfinalis
Kaunas	Kapsukas	7:5
Vilnius	Plungė	6:7
Finalas
Kaunas	Plungė	3:2

*