Šveicarija. Auksinis atsisveikinimas
Šiais metais naują biografijos puslapį verčia ne kartą geriausiu Lietuvos rankininku rinktas vartininkas Arūnas Vaškevičius. Pasibaigus sutarčiai su Šafhauzeno „Kadetten“ klubu, kuriame žaidė tris sezonus, A.Vaškevičius keliasi į kitą Šveicarijos komandą Vinterturo „Pfadi“.
Su Šafhauzenu 40-metis lietuvis atsisveikino padėdamas šio miesto komandai iškovoti abu nacionalinius titulus. „Kadetten“ iš pradžių laimėjo Šveicarijos taurę, o po to ir šalies pirmenybių aukso medalius. Abiejų turnyrų finale Šafhauzeno rankininkai pranoko Vinterturo komandą.
Geriausiu Šveicarijos lygos vartininku išrinktas A.Vaškevičius atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje. Nors jis trečią kartą tapo Šveicarijos čempionu, prarado galimybę žaisti Čempionų lygoje. Vienintelį kelialapį į stipriausią žemyno turnyrą iškovojo „Kadetten“.
Pirmenybių reguliariajame sezone „Kadetten“ vienu tašku atsiliko nuo „Pfadi“ ir užėmė tik antrąją vietą (44 taškai per 28 rungtynes). Maža to, lyderės poziciją Šafhauzeno komanda prarado paskutiniajame ture pralaimėjusi pagrindinei varžovei. Tačiau per lemiamus mačus įvykiai pakrypo į kitą pusę ir finalo serijoje aikštės pranašumo neturėjusi „Kadetten“ nugalėjo 3:0.
Šveicarijos taurės finale „Kadetten“ tuos pačius varžovus įveikė 27:22.
„Kadetten“ šį sezoną taip pat dalyvavo EHF taurės turnyre, bet jau trečiajame jo rate nusileido „Hannover-Burgdorf“ rankininkams.

Šveicarija. Į finalo grupę nepateko
Daug prasčiau sekėsi Ciuricho „Amicitia“ komandai, kurioje žaidė Tomas Kraucevičius.
„Amicitia“ pirmajame etape surinko 15 taškų, užėmė septintąją vietą ir toliau turėjo žaisti išlikimo grupėje (dėl 7-10 vietų). Iki finalo šešeto Ciuricho komandai trūko vos vieno taško.
Antrajame etape Ciuricho rankininkams buvo truputį nuobodoka. Jie užtikrintai laimėjo silpnesniosios grupės varžybas ir galutinėje lentelėje liko toje pačioje septintojoje pozicijoje.
T.Kraucevičius per 30 rungtynių įmetė 94 įvarčius.

Austrija. Vėl suklupo finale
Daugiausia lietuvių yra apsistoję Austrijoje, kurios pirmojoje lygoje šį sezoną žaidė net aštuoni mūsų šalies rankinio auklėtiniai.
Bent vieną Lietuvos rankininką turėjo keturios iš penkių į finalo grupę patekusių komandų. Tačiau Austrijos čempione trečius metus iš eilės tapo vienintelė ekipa, kuriai lietuviai neatstovavo – Hardo „Alpla“.
Atkakliausiai Hardo rankininkams priešinasi antrą sezoną iš eilės į finalą patekusi Vienos „Fivers“. Vis dėlto sostinės komanda, kurios aprangą vilkėjo Tomas Eitutis, Romas Kirveliavičius ir Vytautas Žiūra, nutraukti „Alpla“ dominavimo nesugebėjo. „Fivers“ patyrė nesėkmes ir šalies čempionato, ir Austrijos taurės finale.
„Fivers“ finalo grupėje užėmė tik trečiąją vietą (23 taškai) ir į priekį praleido ne vien „Alpla“ (28 taškai), bet ir Vienos „Insignis“ klubą (25). Tačiau pusfinalyje „Fivers“ laimėjo Vienos derbį 2:0 ir iškovojo teisę rungtyniauti finale. Jame „Alpla“ ekipai nusileido rezultatu 1:2.
Austrijos taurės finale „Fivers“ pralaimėjo „Alpla“ komandai 26:28.
Naudingiausiai tarp trijų lietuvių „Fivers“ gretose žaidė V.Žiūra, per 34 rungtynes įmetęs 154 įvarčius. Sezono viduryje dėl traumos ilgai nežaidęs R.Kirveliavičius per 26 rungtynes pasižymėjo 107 kartus, atkrintamosiose varžybose puikiai pasirodęs T.Eitutis per 29 rungtynes pelnė 92 įvarčius.
Beje, V.Žiūra net 8 kartus buvo išrinktas į geriausių turo rankininkų septynetą. Pagal šį rodiklį jį aplenkė tik trys žaidėjai.

Austrija. Ką nuveikė kiti lietuviai
Į aukščiausią poziciją labai rimtai taikėsi „Insignis“, kurioje žaidė Augustas Strazdas (111 įvarčių per 31 rungtynes). Finalo grupėje „Insignis“ neleido nutolti „Alpla“ ekipai, bet labai prastai žaidė lemiamas rungtynes su „Fivers“.
„Insignis“ kitai sostinės komandai pralaimėjo ne tik pirmenybių pusfinalio serijoje, bet ir Austrijos taurės turnyro aštuntfinalyje.
Kaip ir „Insignis“, čempionato pusfinalyje buvo sustabdytas Kremso „Moser Medical“ klubas, kuriam atstovavo pirmą visavertį sezoną vyrų lygoje žaidęs Gerdas Babarskas (119 įvarčių per 31 rungtynes). Jis iki tol rungtyniavo „Moser Medical“ jaunių komandoje.
Ketvirtfinalyje iškrito „Bregenz“ su Povilu Babarsku (134 įvarčiai per 29 rungtynes) bei Švaco „Sparkasse“ su Andriumi Račkausku (82 įvarčiai per 17 rungtynių) ir Mindaugu Andriuška (63 įvarčiai per 21 rungtynes).
Taip pat ketvirtfinalyje savo kelionę baigė Leobeno „Union“ komanda, kurią nuo sausio treniravo Romas Magelinskas.
Beje, „Union“ kitą sezoną taip pat žais bent vienas lietuvis. Leobeno klubas sudarė sutartį su klaipėdiečiu Benu Petreikiu.

Ispanija. Sezono vidury – ilga prastova
Nors per porą pastarųjų metų ženkliai susilpnėjo, tarp stipriausių Europoje vis dar išlieka Ispanijos lyga. Tai – stipriausia nacionalinė lyga, kurioje šį sezoną rungtyniavo Lietuvos rankininkai.
Ispanijos klubams atstovavo du lietuviai: Logronjo „La Rioja“ – Aidenas Malašinskas, Pamplonos „Anaitasuna“ – Rolandas Bernatonis.
„La Rioja“ pernai pirmą kartą užėmė trečiąją vietą ir iškovojo teisę debiutuoti Čempionų lygoje, o šiais metais žengė dar aukščiau: per 30 rungtynių surinko 47 taškus ir Ispanijos pirmenybėse atsiliko tik nuo neįveikiamų „Barcelona“ rankininkų (jie laimėjo visas 30 rungtynių). Suprantama, kitą sezoną „La Rioja“ vėl galės žaisti Čempionų lygoje.
Debiuto sezonas Čempionų lygoje Logronjo komandai buvo sunkus. Pirmojo etapo grupėje „La Rioja“ užėmė tik penktąją vietą (8 taškai per 10 rungtynių) ir į atkrintamąsias varžybas nepateko.
Nesėkmingai „La Rioja“ rungtyniavo ir nacionalinių taurių turnyruose. Iš lygos taurės šis klubas pasitraukė pusfinalyje pralaimėjęs buvusiai A.Malašinsko komandai Granojerso „Fraikin“, o Karaliaus taurės varžybas baigė jau aštuntfinalyje nusileidęs „Barcelona“ dublerių ekipai.
Deja, A.Malašinskas komandai padėjo nedaug. Lietuvis dar spalį patyrė traumą ir, nors iš pradžių buvo manoma, kad nežais vos porą ar trejetą savaičių, pasveiko tik balandį. Ispanijos lygoje A.Malašinskas žaidė tik 9 rungtynes ir įmetė 32 įvarčius, Čempionų lygoje per 3 rungtynes pelnė 15 įvarčių.
Čempionų lygoje A.Malašinskas šį sezoną buvo vienintelis Lietuvos rankininkas.

Ispanija. Išrinko geriausiu žaidėju
Permainingai žaidusi „Anaitasuna“ ekipa surinko 28 taškus ir finišavo septintojoje pozicijoje. Vienu metu Pamplonos rankininkai pretendavo net į ketvirtąją vietą, bet pavasarį smarkiai atsiliko nuo lyderių ir turėjo sumažinti apetitą.
Beveik visą 2012-2013 metų sezoną dėl sunkios traumos praleidęs R.Bernatonis šiame čempionate žaidė 26 rungtynes ir įmetė 105 įvarčius.
Nors Navaros rankinio federacija išrinko R.Bernatonį geriausiu šio sezono „Anaitasuna“ žaidėju, ketverius metus Pamplonos ekipai atstovavusiam lietuviui šią vasarą teks ieškoti kitos darbo vietos. Klubo vadovai vos pasibaigus sezonui pranešė, kad naujos sutarties su juo nesudarys.

Ukraina. Karti trenerio patirtis
Paragauti legionieriaus duonos pernai nutarė ilgametis Klaipėdos „Dragūno“ treneris Artūras Juškėnas. Jį pakvietė vienas garsiausių ir geriausių Ukrainos klubų Zaporižės ZTR.
Deja, pirmoji patirtis treneriui buvo labai karti. Nors klubo vadovybė kėlė užduotį susigrąžinti šalies čempiono vardą, ZTR rankininkai iškart atsiliko nuo kitos Zaporižės komandos „Motor“, o sezono pabaigoje į priekį praleido dar ir Južno „Portovyk“ ekipą, per 20 rungtynių surinko vos 24 taškus ir užėmė trečiąją vietą.
O A.Juškėnas čempionato finišo Ukrainoje nesulaukė. Balandžio paskutinę dieną, likus tik kelioms savaitėms iki sezono pabaigos, ZTR sutartį su treneriu nutraukė.
Sezono viduryje A.Juškėnas į Ukrainą pakvietė vieną klaipėdietį žaidėją – Tadą Stankevičių. Jis liko Zaporižėje iki visų varžybų pabaigos ir kartu su komandos draugais džiaugėsi pergale šalies taurės turnyre.
Lemiamose taurės varžybų rungtynėse ZTR po baudinių serijos nugalėjo „Motor“ komandą 28:26.
Ukrainos lygoje T.Stankevičius žaidė 9 rungtynes ir įmetė 21 įvartį.
Zaporižės rankininkai gana toli nužygiavo Iššūkio taurės varžybose. Tik ketvirtfinalyje ZTR klubą sustabdė Partilės „Savehof“. Dėl Ukrainos įvykių ZTR ir „Savehof“ žaidė tik vienerias rungtynes, kurias Klaipėdoje laimėjo Švedijos komanda 31:29.

Baltarusija. Sezoną sugriovė trauma
Baltarusijos čempionu ir taurės laimėtoju šiais metais tapo Bresto „Miaškov“ klubui atstovavęs Nerijus Atajevas. Tačiau prie pergalių jis neprisidėjo, nes visą sezoną praleido dėl sunkios traumos.
„Miaškov“ šalies pirmenybių auksą laimėjo po šešerių metų pertraukos, o užduotis Bresto rankininkams palengvėjo, kai žiemos pabaigoje buvo uždarytas daugkartinis Baltarusijos čempionas Minsko „Dynama“ klubas.
Ir čempionato, ir taurės finale Bresto ekipa nugalėjo Minsko SKA klubą.
„Miaškov“ taip pat dalyvavo dviejuose tarptautiniuose turnyruose. Pietryčių lygoje, kurioje varžosi daugiausia buvusios Jugoslavijos komandos, „Miaškov“ pateko į finalą ir tik jame nusileido Skopjės „Vardar“ komandai, o iš EHF taurės pasitraukė trečiajame atrankos etape atsitrenkęs į būsimojo finalo ketverto dalyvio Berlyno „Fuchse“ barjerą.

Lenkija. Šalia garbės pakylos
Pirmą sezoną užsienyje žaidė vartininkas Vilius Rašimas, kurį pernai pakvietė dėl Lenkijos lygos apdovanojimų kovojantis Pulavų „Azoty“ klubas.
„Azoty“ rankininkams įgyvendinti visų planų nepavyko. Pulavų klubas reguliariajame sezone ilgai kovojo dėl trečiosios vietos, bet pabaigoje atsiliko ir finišavo penktas. Atkrintamųjų varžybų ketvirtfinalyje „Azoty“ neturėdamas aikštės pranašumo nugalėjo Ščecino „Pogon“ ekipą, bet po to pralaimėjo pusfinalio ir mažojo finalo dvikovas.
Pulavų komandai geriau sekėsi Lenkijos taurės tyurnyre, kuriame buvo užimta trečioji vieta.
„Azoty“ pasiekė dar vieną pusfinalį – EHF taurės. Kovodama dėl teisės žaisti finale Pulavų komanda nusileido Partilės „Savehof“ klubui.
V.Rašimas pagrindiniu komandos vartininku netapo. Jis paprastai keisdavo vieną iš savo kolegų.

Islandija. Iškovojo dvi taures
Kitam Lietuvos vartininkui Giedriui Morkūnui vėl nepavyko tapti Islandijos čempionu. Hafnarfjordziro „Haukar“ klubas, kuriame žaidžia G.Morkūnas, antrus metus iš eilės tapo reguliariojo sezono nugalėtoju, bet suklupo finalo serijoje.
Rimtą pavojaus signalą „Haukar“ išgirdo dar pusfinalyje, kuriame atsiliko nuo kitos Hafnarfjordziro miesto komandos FH 1:2. Tačiau tąkart prie sienos priremti „vanagai“ (taip iš islandų kalbos verčiamas žodis „haukar“) laimėjo dvejas likusias rungtynes ir pateko į finalą.
Finale jau „Haukar“ pirmavo 2:1, bet patyrė dvi nesėkmes ir tik iš šalies stebėjo, kaip auksu džiaugiasi pirmą kartą čempione tapusi Vestmanajaro IBV komanda.
„Haukar“ tenkinosi dviem kitais Islandijos rankinio prizais. G.Morkūno komanda laimėjo nacionalinės federacijos ir lygos taures.
„Haukar“ taip pat rungtyniavo EHF taurės turnyre. Jame Hafnarfjordziro ekipa nukeliavo tik iki antrojo etapo, kuriame pripažino Lisabonos „Benfica“ pranašumą.

Italija. Metų naštos nejaučia
Didžiausiu Italijos lygos vartininkų siaubu toliau lieka Podžo a Kajano „Ambra“ klubo lyderis Petras Raupėnas. 39 metų lietuvis per 24 rungtynes įmetė 178 įvarčius ir rezultatyviausių žaidėjų sąraše užėmė antrąją vietą. Iki pirmosios eilutės P.Raupėnui trūko vos dviejų įvarčių.
„Ambra“ mynė ant kulnų Italijos rankinio lyderiams, bet nuo stipriausių truputį atsiliko. Podžo a Kajano rankininkai užtikrintai užėmė antrąją vietą vienoje iš trijų „Serie A“ grupių, o po to liko antri ketvirtfinalio turnyre, kuriame dėl vienintelio kelialapio į pusfinalį kovojo visų trijų grupių antrosios komandos.

Nyderlandai. Rezultatai – kuklūs
Pastaraisiais metais lietuviška salelė sukurta nedideliame Nyderlandų miestelyje Zvartemėryje. Užpernai į jį persikraustė Gintaras Cibulskis, pernai – Robertas Švedas, o nuo kito sezono Zvartemėrio „Hurry-Up“ klube žais dar vienas lietuvis Vaidas Trainavičius.
Po vasaros atostogų lietuvių trijulė turės daug darbo, nes šis sezonas „Hurry-Up“ klubui buvo nepatenkinamas.
Tiesa, reguliariajame sezone „Hurry-Up“ užėmė šeštąją vietą ir pateko į pirmąją grupę, kurios komandos kovojo dėl medalių. Tačiau pirmajame šešete Zvartemėrio rankininkai liko paskutiniai ir neteko vietos Beneliukso lygoje.
Šiame regioniniame turnyre, kuriame dalyvauja po keturias Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo ekipas, „Hurry-Up“ buvo aiški autsaiderė. Zvartemėrio komanda per 10 rungtynių surinko tik 5 taškus ir grupėje užėmė paskutinę šeštąją vietą.
Iš Nyderlandų taurės „Hurry-Up“ iškrito jau ketvirtfinalyje, iš Iššūkio taurės – pirmajame rate, kuriame pralaimėjo Bursos „Nilufer“ komandai iš Turkijos.

 
Estija. Pralaimėjo finaluose
Visiškai tuščiomis liko Pylvos „Serviti“ klubas, kuriame žaidė Gražvydas Sereičikas. „Serviti“ pateko į trijų turnyrų finalus, bet visuose patyrė nesėkmes.
Antroji vieta Baltijos lygoje dar buvo patenkinamas rezultatas. Nors „Serviti“ tapo reguliariojo sezono nugalėtoju ir rengė finalo ketvertą, lemiamoje dvikovoje įveikti Minsko SKA rankininkus buvo labai sunkiai įgyvendinama užduotis.
Tuo tarpu nacionaliniuose turnyruose Pylvos klubo vadovai kėlė tik aukščiausius tikslus, todėl pralaimėjimai pagrindiniam varžovui Kehros „Horizon“ tapo dideliu nusivylimu.
Juo labiau kad pernai „Serviti“ iškovojo abu titulus, o šio čempionato reguliariajame sezone ne tik užėmė pirmąją vietą, bet ir per 21 rungtynes prarado vos vieną tašką. Tačiau finale turėjo pripažinti pagrindinių varžovų pranašumą 1:3.
Prieš tai „Serviti“ nusileido „Horizon“ komandai ir Estijos taurės finale.
„Serviti“ bandymas pasižvalgyti po Europą baigėsi jau pirmajame EHF taurės varžybų rate. Tuometinius Estijos čempionus įveikė Bergeno „Fyllingen“ klubas iš Norvegijos.

Prancūzija-2. Ryžtingas žingsnis aukštyn
Tvirčiausias Lietuvos rinktinės vyras ir svarbiausias gynybos ramstis Vaidotas Grosas padėjo „Creteil“ klubui tapti Prancūzijos antrosios lygos čempionu ir po metų pertraukos grįžti į pirmąją lygą.
„Creteil“ nuo čempionato pradžios įsitvirtino lentelės viršūnėje, pamažu atsikratė visų persekiotojų ir nepaliko nė krislo abejonės, kad yra stipriausias antrosios lygos klubas. Kretelio rankininkai laimėjo 21 iš 24 rungtynių, kitas trejas sužaidė lygiosiomis, surinko 69 taškus ir antrąją vietą užėmusią „Istres“ ekipą aplenkė 14 taškų.
Retai į varžovų aikštės pusę pereinantis V.Grosas per 24 rungtynes pelnė 4 įvarčius. Jis 25 kartus buvo pašalintas 2 min. ir nedrausmingiausių lygos žaidėjų sąraše užėmė ketvirtąją vietą.
Per antrosios lygos simbolinio septyneto rinkimus V.Grosas buvo nominuotas tarp trijų geriausiai besiginančių rankininkų (rinkimų rezultatai dar nepaskelbti).

Lenkija-2/3. Keliasi į stipresnę grupę
Bilietus į aukštesnę pakopą gavo du Lenkijos klubuose žaidę lietuviai. Vongroveco „Nielba“ su Mindaugu Tarcijonu keliasi iš antrosios lygos į pirmąją, „Ostrowiec Šwiętokrzyski“ su Dmitrijumi Afanasjevu – iš trečiosios į antrąją.
„Nielba“ komanda antrosios lygos A grupėje atsiliko tik nuo aiškios lyderės Gdansko „Wybrzeze“, užėmė antrąją vietą ir iškovojo teisę žaisti pereinamąsias rungtynes su vienu pirmosios lygos autsaiderių Piotrkuvo „Piotrkowianin“. Vongroveco komanda įveikė varžovus ir po dviejų sezonų pertraukos grįžo stipriausiųjų gretas.
M.Tarcijonas žaidė 28 rungtynes, per jas įmetė 130 įvarčių ir buvo rezultatyviausias „Nielba“ rankininkas.
D.Afanasjevas sezoną irgi pradėjo antrojoje lygoje, per 12 rungtynių įmetė 80 įvarčių, bet po pirmojo rato atsisveikino su aiškiu B grupės autsaideriu Liublino AZS klubu ir perėjo į žemesnėje pakopoje rungtyniavusį „Ostrowiec“.
Ostoveco ekipa vienoje trečiosios lygos grupių užėmė antrąją vietą ir po to laimėjo pereinamąjį mačą su antrosios lygos komanda Sosnoveco „Zaglębie“.

Austrija-2. Kelionė tarp lygų
Labai keistai sezonas susiklostė Valdui Novickiui. Praėjusių metų vasarą jis pasirašė sutartį su Austrijos pirmosios lygos Insbruko „Tirol“ klubu. Tačiau prieš pat čempionato pradžią „Tirol“ dėl finansinių priežasčių buvo perkeltas į antrąją lygą. Kartu į antrąją lygą iškeliavo V.Novickis.
„Tirol“ rezultatai irgi buvo labai keisti. Insbruko komanda sezono pradžioje tvirtai pirmavo ir tapo pirmojo etapo nugalėtoja, bet antrajame etape nusmuko į ketvirtąją vietą. Po to „Tirol“ laimėjo pusfinalio seriją ir tik finale nusileido vienintelį kelialapį į pirmąją lygą iškovojusiam Sankt Piolteno „Falkensteiner“ klubui.
V.Novickis žaidė 21 rungtynes ir pelnė 128 įvarčius. Reguliariojo sezono rezultatyviausių žaidėjų sąraše jis užėmė ketvirtąją vietą.

*

*