Rašyti savo istoriją vos pradėjusiame Lietuvos lauko rankinyje 1956-aisiais netrūko svarbių ir įsimintinų įvykių. Tais metais buvo surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas, Vilniuje įvyko pirmosios SSRS pirmenybės, kuriose bronzos medalius laimėjo Kauno „Žalgirio“ moterų komanda, trys Lietuvos rankininkės buvo pakviestos į pirmąsias tarpvalstybines rungtynes žaidusią SSRS rinktinę.

 

„Tai buvo užpernai rudenį. Praeinantieji pro Vilniaus Jaunimo stadioną stabtelėdavo ties grotine tvora, mesdavo žvilgsnį į žaliąją veją ir negalėdavo suprasti, kas joje vyksta. Iš tikrųjų, futbolo aikštėje žaidė dvi komandos, kuriose buvo po vienuolika sportininkų. Tačiau žaidėjai nesmūgiuodavo kamuolį kojomis. Priešingai, greitai judėdami, jie permetinėjo kamuolį rankomis ir, priartėję prie vartų, apšaudydavo juos.

Skaitytojai jau, tur būt, suprato, kad aikštėje vyko rankinio rungtynės, bet tuo metu tai buvo naujiena, ir mažai kas žinojo, kas tai per žaidimas. Tiesa, ir šiandien dar daug kam nežinomos visos rankinio „plonybės“. Bet šį žaidimą jau pažįsta tūkstančiai žmonių, kurie per nepilnus dvejus metus jį spėjo pamėgti. Juk kiekvieną kartą, kai aikštelėje vyksta rankinio varžybos, stadione beveik tiek pat žiūrovų, kaip ir futbolo rungtynių metu. O rungtynių vyksta vis daugiau ir daugiau. Jeigu užpereitais metais pirmąsias Lietuvoje rankinio rungtynes sužaidė sostinės universiteto sportininkai, o jų pėdomis pasekė tiktai Kauno Kūno kultūros instituto studentai, tai pereitais metais rankinio komandos mėgino jėgas ne tik kituose miestuose, bet ir rajonuose. […] Šiais metais Lietuvoje oficialiose varžybose jau dalyvavo penkiasdešimt du rankinio kolektyvai“.

Taip trumpą, bet turiningą rankinio kelią 1956 metų rugpjūtį aprašė laikraštis „Sportas“.

 

******

1956 metais įvyko pirmosios Lietuvos ir SSRS tautų spartakiados (kompleksinės varžybos, olimpinių žaidynių pavyzdžiu rengtos kas ketverius metus). Rankinis tiek Lietuvoje, tiek didžiojoje SSRS dalyje tuo metu buvo labai jauna sporto šaka, todėl į spartakiados programą nebuvo įtrauktas. Šiam žaidimui dar reikėjo subręsti, o vienas svarbiausių žingsnių brandos link buvo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Jis buvo surengtas liepos 29 – rugpjūčio 1 dienomis Kaune. Pirmajame Lietuvos lauko rankinio čempionate dėl medalių kovojo aštuonios vyrų ir keturios moterų komandos.

Moterų pirmenybių aukso medalius iškovojo abejas rungtynes įtikinamai laimėjusi Kauno „Žalgirio“ komanda. Buvusio Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjo Zigmo Jakubausko treniruojamos kaunietės pusfinalyje nugalėjo Kapsuko (dabar Marijampolė) komandą 7:2, o finale – Vilniaus „Žalgirį“ 9:2. Antrąją vietą užėmė Vilniaus „Žalgiris“, trečiąją – Kapsuko ekipa.

Pirmaisiais Lietuvos vyrų čmpionais tapo Vytauto Vygonto treniruojami Vilniaus Universiteto sporto klubo (USK) rankininkai. Jie laimėjo visas ketverias rungtynes. Kitos trys į finalo grupę patekusios komandos surinko vienodai taškų, bet dėl geresnio įvarčių skirtumo antrąją vietą užėmė Kauno „Žalgiris“, trečiają – Šiaulių rinktinė.

 

Taip apie Lietuvos pirmenybes pasakojo laikraštis „Sportas“:

„Didžiausia staigmena, beje, buvo kauniečių pralaimėjimas Plungės sportininkams, kurie sužaidė labai kovingai. Tuo tarpu Kauno komanda, matyt, neįvertinusi savo varžovų, kovojo labai padrikai. Plungiečiai beveik visą antrąjį kelinį drąsiai atakavo silpnai besigynusių aikštės šeimininkų vartus ir iškovojo pelnytą pergalę santykiu 5:2. Savo kovingumu pradžiugino ir šiauliečiai, kurie tik po labai permainingos kovos pralaimėjo rezultatu 4:5 taktiškai geriau pasiruošusiems Vilniaus USK sportininkams.

Po to, kai antrajame finalinių varžybų rate kauniečiai nugalėjo (8:4) Šiaulių komandą, o vilniečiai įveikė (9:2) Plungės sportininkus (pastaruosius šį kartą sunku buvo beatpažinti), čempioną turėjo nulemti paskutinis ratas, kuriame lyderis – USK komanda – susitiko su aikštės šeimininkais. Vilniečiams pirmajai vietai iškovoti pakako lygiųjų, o kauniečiai, siekdami jų, turėjo būtinai laimėti (tada įvyktų papildomas susitikimas). Ir todėl labai keista, kad, kai komandai pavyko tris kartus iš eilės nuginkluoti svečių vartininką, ji nė kiek nepagalvojo apie glaudesnę gynybą, o ir toliau karštligiškai atakavo, dažnai palikdama spragas prie savų vartų. Tuo pasinaudojo valingas sostinės studentų kolektyvas, kuris nugalėjo pasekme 10:4.

Ir taip Vilniaus USK sportininkai, laimėję visus susitikimus, pelnytai tapo pirmaisiais Tarybų Lietuvos rankinio čempionais“.

 

******

Rankinis Lietuvoje tvirtėjo ne dienomis, o valandomis. Lietuvių nuveiktą darbą įvertino ir sovietų sporto vadovai, nusprendę pirmąsias SSRS lauko rankinio pirmenybes surengti Vilniuje. Šios varžybos įvyko 1956 metų rugpjūčio 21-31 dienomis Jaunimo, „Dinamo“ ir „Spartako“ (dabar „Žalgirio“) stadionuose.

Lietuvos sostinėje vienu metu vyko ir vyrų, ir moterų varžybos. Vyrų čempionate dalyvavo 14 komandų, kurios pirmajame etape buvo suskirstytos į tris grupes, o paskui kovojo dėl medalių šešių komandų finalo grupėje. Moterų čempionate vienu ratu varžėsi devynios ekipos.

Lietuvai atstovavo Vilniaus „Žalgirio“ vyrų ir Kauno „Žalgirio“ moterų ekipos. Tiesa, Vilniaus „Žalgiryje“ žaidė dauguma tų pačių rankininkų, kurie tapo 1956 metų respublikos čempionais su Vilniaus USK komanda.

 

Žaidžiant namie atsakomybė buvo itin didelė, o Lietuvos rankinio vadovai suvokė, kad varžytis su anksčiau rankinį žaisti pradėjusiais ukrainiečiais ir maskviečiais bus labai sunku. Dėl to padėti teorinių žinių stokojusiems lietuviams treneriams buvo pakviestas Kijevo Kūno kultūros instituto absolventas Vasilijus Čertovas. Ukrainietis prieš SSRS pirmenybes konsultavo abiejų Lietuvos komandų trenerius.

„Man, atvykusiam padėti respublikos rankininkams pasiruošti čempionatui, komandos paliko gerą įspūdį. Ypač tai pasakytina apie vyrus. Jų tarpe yra pajėgūs žaidėjai, kaip, pavyzdžiui, komandos kapitonas Vilniaus universiteto dėstytojas Urbonas, kuris šiuo metu įtrauktas į pirmąją šalies rinktinę. […] Komanda neblogai valdo kamuolį, sumaniai naudoja aikštės gynybą. Kolektyve – nemaža krepšinio mėgėjų, kurie anksčiau ar vėliau yra kultivavę krepšinį. Jo įtaka, be abejo, jaučiasi. Juk rankinio žaidimo technika panaši į krepšinio. Todėl, be abejo, Lietuvoje, „krepšinio respublikoje“, yra puikiausios sąlygos per trumpą laiką išugdyti pajėgias rankinio komandas.

Žinoma, kol kas komandos žaidimas dar nėra visapusiškas: mažai naudojama derinių, žaidėjai per daug vedžioja kamuolį ir per mažai perdavinėja jį vienas kitam dideliame greityje“, – apie Lietuvos rankininkus kalbėjo V.Čertovas.

 

Deja, Vilniaus „Žalgirio“ trūkumai nusvėrė privalumus ir Lietuvos rankininkams nepavyko patekti tarp šešių stipriausių SSRS vyrų komandų. Žalgiriečiai puikiai pradėjo varžybas ir pirmose rungtynėse nugalėjo favoritę Lvivo ekipą 6:3. Tačiau tai buvo vienintelė „Žalgirio“ pergalė pirmajame etape. Po to vilniečiai nusileido Maskvos MIFI 1:9 ir sužaidė lygiosiomis su Maskvos SKIF 5:5.

„Žalgiris“ grupėje tarp keturių komandų užėmė trečiąją vietą, o į pirmąjį šešetą pateko Lvivo ir MIFI rankininkai.

Kovodami dėl 7-12 vietų „Žalgirio“ rankininkai nusileido Tambovo komandai, nugalėjo Talino, Stanislavo (dabar Ivano Frankivskas) bei Maskvos MAI ekipas ir galutinėje lentelėje liko devinti.

Pirmieji SSRS čempionai paaiškėjo tik per papildomas rungtynes. Maskvos srities ir Lvivo komandos surinko vienodai taškų, todėl turėjo suskauti dar kartą. Jų rungtynes 4:2 laimėjo Maskvos srities ekipa. Bronzos medalius iškovojo Rygos rankininkai.

 

Daug geriau sekėsi Kauno „Žalgirio“ rankininkėms. Jos nuo turnyro pradžios laimėjo penkerias rungtynes iš eilės ir pretendavo net į tauriausius SSRS pirmenybių medalius. Žalgirietės paeiliui nugalėjo Rygą 4:1, Zaporižę 4:0, Čerkasus 5:1, Maskvos MAI 3:2 ir Voronežą 3:0.

Tačiau su stipriausiomis varžovėmis reikėjo žaisti čempionato pabaigoje. O jos buvo ne Kauno rankininkių jėgoms. Pirmąjį tašką „Žalgiris“ prarado sužaidęs lygiosiomis 1:1 su Maskvos srities komanda, po to 2:3 nusileido Kijevui ir paskutinę turnyro dieną susigrūmė dėl sidabro su Maskvos CSK MO ekipa. Šioje dvikovoje stipresnės buvo maskvietės 2:1.

SSRS čempionėmis tapo per 8 rungtynes 15 taškų surinkusios Kijevo rankininkės. CSK MO ir „Žalgiris“ surinko po 11 taškų, bet sidabro medalius iškovojo tarpusavio rungtynes laimėjusi CSK MO.

 

„Kokios išryškėjo klaidos, būdingos visų komandų atstovams? Visų pirma, žaidėjai labai dažnai praranda kamuolį, tuo sužlugdydami derinius, neretai kamuolys per daug vedžiojamas, ir todėl lėtinama atakų sparta. Per mažai buvo naudojami tolimi metimai, o jei jie ir pasitaikydavo, tai buvo nestiprūs ir netikslūs. Geriausias metimo būdas – tai stūmimas iš viršaus trumpai užsimojant, bet daugumas žaidėjų, ypač moterys, meta tiesia ranka iš šono. Komandos dar silpnai stato užtvaras (ypač kovojant prieš zoninę gynybą), kurios leistų puolėjams lengviau apeiti gynėjus“.

Taip po SSRS pirmenybių apie abiejų Lietuvos komandų trūkumus rašė laikraštis „Sportas“.

Trūkumai buvo suprantami ir lengvai paaiškinami. Ypač Kauno „Žalgirio“ moterų komandos. Žalgirietės rankinį pradėjo žaisti tik 1956 metų pavasarį ir tuo metu dar tik krimto naujo žaidimo paslaptis. Tiesa, SSRS pirmenybių prizininkės buvo naujokės rankinyje, bet kitose sporto šakose nemažai jų jau buvo pasiekusios labai gerų rezultatų. Irena Miliukštytė (Taujanskienė) prieš pradėdama žaisti rankinį ne kartą tapo Lietuvos krepšinio ir lengvosios atletikos čempione, Genovaitė Sviderskaitė – Lietuvos krepšinio ir tinklinio čempione, Justina Kirvelaitytė buvo Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybių prizininkė ir respublikos rekordininkė.

 

******

Pasibaigus SSRS čempionatui pirmą kartą buvo sudarytos SSRS vyrų ir moterų lauko rankinio rinktinės. Jos rugsėjo 16 ir 18 dienomis išbandė jėgas su Vokietijos Demokratinės Respublikos komandomis.

Į SSRS rinktines buvo pakviesti net aštuoni Lietuvos rankininkai: vyrų – Pranas Urbonas ir J.Samaitis, moterų – Justina Kirvelaitytė, Zinaida Gylytė, D.Juknevičiūtė, Janina Dučinskaitė, Dalia Jodkaitė ir J.Stankutė.

Įsitvirtinti pagrindinėje sudėtyje pavyko ne visiems ir per dvikovą su VDR komanda ant Maskvos „Dinamo“ stadiono vejos įbėgo tik Z.Gylytė, D.Juknevičiūtė ir J.Kirvelaitytė. Jėgos šiose varžybose buvo nelygios. Daug labiau patyrusios VDR rankininkės nugalėjo šeimininkes 7:2 (3:2) ir 3:0.

Be lietuvių žaidusi SSRS vyrų rinktinė nusileido vokiečiams 10:17 (6:8) ir 7:15.

 

******

Rankinio metus baigė Lietuvos taurės turnyras. Respublikos sporto vadovai tikėjosi nemažo komandų susidomėjimo, todėl ketino varžybas rengti keturiose zonose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių), o po to sužaisti pusfinalio ir finalo rungtynes. Kartu pirmą kartą buvo rengiamos jaunių taurės varžybos.

Tačiau sportininkai nuvylė. Rankinio masiškumas augo ne taip sparčiai kaip norėta, galbūt kai ką atbaidė varžybų terminas (jos prasidėjo spalio viduryje), ir kovoti dėl taurės pasiryžo tik šešios vyrų, po dvi moterų, vaikinų ir merginų komandas.

Abi suaugusiųjų komandoms skirtos taurės liko Kaune, kur spalio 28 dieną buvo žaidžiamos finalo rungtynės. Lemiamoje vyrų dvikovoje Kauno „Žalgiris“ nugalėjo Plungės „Linų audinius“ 3:1. Vienintelėse moterų rungtynėse Kauno „Žalgiris“, kuriam atstovavo ir kelios SSRS čempionato prizininkės, sutriuškino Plungės komandą 8:0.

Tuo tarpu abi jaunių taurės iškeliavo į Žemaitiją. Plungės vaikinai po pratęsimo įveikė vilniečius 3:0, o plungiškės merginos Vilniaus ekipą nugalėjo 2:1.

 

 

 

******

1956 m. turnyrų rezultatai (lauko rankinis)

Lietuvos čempionatas. Vyrai

Atrankos ratas
Kauno „Žalgiris“	Ukmergė	14:3
Vilniaus USK	Kalvarija	16:2
Plungės „Linų audiniai“	Kapsukas	10:5
Šiauliai	Vilniaus PSK	5:4

 

Finalo turnyras
Vt.	Komanda	Usk	Žal	Šia	Plu	Įvarčiai	Taškai
1.	Vilniaus USK		10:4	5:4	9:2	21:12	6
2.	Kauno „Žalgiris“	4:10		8:4	2:5	14:19	2
3.	Šiauliai	4:5	4:8		5:0	13:13	2
4.	Plungės „Linų audiniai“	2:9	5:2	0:5		9:13	2

Vilniaus USK: P.Čiočys, S.Katauskas, J.Kliučinskas, V.Kurakevičius, B.Luneckas, J.Miknevičius, L.Perkūmas, J.Samaitis, R.Tallat-Kelpša, S.Ufimcevas, P.Urbonas, E.Vilkas, S.Visockas, treneris V.Vygontas.

 

Lietuvos čempionatas. Moterys

Pusfinalis
Vilniaus „Žalgiris“	Plungė	4:2
Kauno „Žalgiris“	Kapsukas	7:2
Finalas
Kauno „Žalgiris“	Vilniaus „Žalgiris“	9:2
Finalas dėl 3 vt.
Kapsukas	Plungė	4:3

Kauno „Žalgiris“: F.Bimbienė, J.Dučinskaitė, Z.Gylytė, D.Jodkaitė, D.Juknevičiūtė, J.Kirvelaitytė, E.Klumbytė, R.Krumholcaitė, J.Laukytė, D.Lupeikaitė, I.Miliukštytė, B.Pečiulytė, F.Stankutė, treneris Z.Jakubauskas.

 

******

Lietuvos taurė. Vyrai

Ketvirtfinalis
Vilniaus Karininkų namai	Vilniaus USK	4:3
Plungės „Linų audiniai“	Skaudvilė	3:2
Pusfinalis
Kauno „Žalgiris“	Vilniaus Karininkų namai	3:2
Plungės „Linų audiniai“	Šiaulių „Žalgiris“	9:1
Finalas
Kauno „Žalgiris“	Plungės „Linų audiniai“	3:1

 

Lietuvos taurė. Moterys

Finalas
Kauno „Žalgiris“	Plungė	8:0

 

******

SSRS čempionatas. Vyrai

Pirmasis etapas
Vieta	Komanda	Įvarčiai	Taškai	„Žalgirio“ rezultatai
1.	Lvivas	19:16	4	6:3
2.	Maskvos MIFI	20:13	4	1:9
3.	Vilniaus „Žalgiris“	12:17	3	–
4.	Maskvos SKIF	14:19	1	5:5

 

Finalo etapas
Vieta	Komanda		Įvarčiai	Taškai
1.	Maskvos sritis		28:18	9
2.	Lvivas		23:14	9
3.	Ryga		33:26	6
4.	Kijevas		26:25	4
5.	Maskvos MIFI		34:42	2
6.	Leningradas		16:35	0
Papildomos rungtynės dėl aukso medalių
Maskvos sritis		Lvivas			4:2

 

Dėl 7-12 vietų
Vieta	Komanda	„Žalgirio“ rezultatai
7.	Maskvos SKIF	(5:5)
8.	Tambovas	4:11
9.	Vilniaus „Žalgiris“	–
10.	Talinas	14:7
11.	Maskvos MAI	X:X
12.	Stanislavas	11:5

 

SSRS čempionatas. Moterys

Vieta	Komanda	Įvarčiai	Taškai	„Žalgirio“ rezultatai
1.	Kijevas	40:19	15	2:3
2.	Maskvos CSK MO	18:11	11	1:2
3.	Kauno „Žalgiris“	23:10	11	–
4.	Maskvos sritis	20:14	10	1:1
5.	Maskvos MAI	29:24	9	3:2
6.	Ryga	14:15	8	4:1
7.	Zaporižė	9:21	5	4:0
8.	Čerkasai	19:37	3	5:1
9.	Voronežas	5:26	0	3:0

Kauno „Žalgiris“: J.Dučinskaitė, Z.Gylytė, D.Jodkaitė, D.Juknevičiūtė, J.Kirvelaitytė, E.Klumbytė, R.Krumholcaitė, D.Lupeikaitė, J.Laukytė, I.Miliukštytė, B.Pečiulytė, F.Stankutė, G.Sviderskaitė, treneris Z.Jakubauskas.