1958 metais Kauno „Žalgirio“ moterų komandai nepavyko apginti SSRS lauko rankinio čempionės vardo. Tačiau kaunietės Odesoje dar sykį tapo prizininkėmis, be to, laimėjo Ukrainos salės rankinio pirmenybių medalius. Lietuvoje pirmą kartą viešėjo užsienio šalių komandos, o Lietuvos vyrų ir moterų rinktinės išmėgino jėgas su Lenkijos nacionalinėmis komandomis. Respublikos čempionais, kaip ir prieš metus, tapo Vilniaus USK rankininkai ir Kauno KKI rankininkės.

*

Nors oficialiai vis dar nepripažintas ir laikytas labiau treniruote prieš lauko rankinio sezoną negu rimtu žaidimu, Lietuvoje vis labiau tvirtėjo salės rankinis. Lietuviai jau anksčiau buvo sužaidę keletą draugiškų rungtynių su ukrainiečiais, o 1958 metais Lietuvos komandos sulaukė kvietimo dalyvauti vasario mėnesį Lvive surengtame Ukrainos septyniukių rankinio čempionate.

Prieš šias varžybas sausio 25-26 dienomis Kauno sporto halėje buvo surengta atrankos dvikova, kurioje dėl kelialapio į Karpatus kovojo Kauno ir Vilniaus vyrų komandos. Pirmąsias rungtynes laimėjo vilniečiai 13:12, tačiau kitą dieną sostinės rankininkams jėgų nebeužteko ir kauniečiai pasiekė revanšą daug didesniu skirtumu 16:6.

Kauno vyrų komandos pergalė buvo nemaža staigmena. Mat lauko rankinio varžybose paprastai gerokai stipresni būdavo vilniečiai, o likus vos savaitei iki šio atrankos mačo Vilniaus komanda Kaune gana nesunkiai 19:15 laimėjo draugiškas „mažojo“ rankinio rungtynes.

Deja, Ukrainos čempionate Kauno vyrai varžovams neprilygo. Tiek taktika, tiek ištverme atsilikę kauniečiai pralaimėjo visas septynerias rungtynes (Dnipropetrovskui 7:14, Zaporižei 6:8, Lvivo SKIF 9:16, Lvivo „Burevisnyk“ 10:16, Charkivui 8:13, Kijevo „Avangard“ 13:20 ir Kijevo „Burevisnyk“ 5:19) ir užėmė paskutinę aštuntąją vietą. Čempione tapo Kijevo „Burevisnyk“ komanda.

Daug geriau rungtyniavo Kauno moterys (jos teisę vykti į Lvivą gavo be jokių papildomų varžybų). Kaunietės laimėjo ketverias iš septynerių rungtynių, surinko 8 taškus ir užėmė trečiąją vietą. Lietuvaites aplenkė tik Kijevo „Burevisnyk“ ir Čerkasų rankininkės.

Kauno komanda nugalėjo Sumus 11:3, Kijevo „Avangard“ 11:4, Stanislavą (dabar Ivano Frankivskas) 12:7 ir Vorošilovgradą (dabar Luhanskas) 16:5, bet pralaimėjo Čerkasams 4:6, Zaporižei 2:4 ir Kijevo „Burevisnyk“ 2:7. Rungtynės su „Burevisnyk“ vyko paskutinę turnyro dieną, ir būtent jos lėmė, kuri komanda žais papildomą mačą dėl aukso su Čerkasų ekipa.

Pasirodyti dar geriau Kauno komandai sutrukdė čempionato metu patirtos traumos. Iš rikiuotės iškrito net kelios žaidėjos: Justina Kirvelaitytė, Zinaida Gylytė ir Janina Dučinskaitė. Lietuvės skundėsi, jog varžovės žaidė labai kietai, ir prisitaikyti prie tokio žaidimo stiliaus mūsiškėms nepavyko.

*****

Geriausiems rankininkams grįžus iš Lvivo, beveik visą kovo mėnesį vyko Kauno salės rankinio pirmenybės. Jame stipriausiųjų vardus patvirtino 1957 metų Kauno čempionės KPI-1 vyrų ir KKI moterų komandos. Antrąją vietą užėmė KKI vyrai ir ŽŪA moterys, trečiają – ŽŪA vyrai ir KPI moterys.

Beje, KKI vyrams pavyko įveikti čempionus (14:11), tačiau KKI rankininkai prarado brangių taškų žaisdami su kitomis ekipomis.

*****

Pasibaigus Kauno čempionatui, pirmąjį balandžio savaitgalį sporto halėje buvo surengtas keturių komandų turnyras, kuriame kauniečių svečiai buvo Vilniaus, Kijevo ir Maskvos rankininkai. Tris dienas (balandžio 4-6 d.) halėje varžėsi šių miestų vyrų ir moterų ekipos. Neskaitant Ukrainos pirmenybių, tai buvo didžiausios ir stipriausios iki tol SSRS vykusios salės rankinio varžybos.

Moterų turnyre akivaizdžiai stipriausios buvo šeimininkės. Jos nugalėjo Maskvą 8:3, Vilnių 21:2 bei Kijevą 10:2 ir užėmė pirmąją vietą. Antros liko kijevietės, trečios – maskvietės, o Vilniaus rankininkės pralaimėjo visas rungtynes (Kijevui 0:10, Maskvai 0:4).

Vyrų varžybose visas trejas rungtynes laimėjo Kijevo komanda. Kitos trys ekipos surinko po 2 taškus, bet dėl geresnio įvarčių skirtumo antroji vieta atiteko maskviečiams. Vilniaus komanda (nugalėjo Kauną 13:9,, bet pralaimėjo Kijevui 10:26 ir Maskvai 11:14) užėmė trečiąją vietą, Kauno (nugalėjo Maskvą 14:12, bet pralaimėjo Kijevui 4:16) – ketvirtąją.

*****

Didele rankinio švente tapo pirmoji užsienio komandų viešnagė. 1958 metų gegužės pradžioje į Lietuvą atvyko ir Kaune bei Vilniuje draugiškas rungtynes žaidė Budapešto „Csepel“ vyrų bei Budapešto MTK moterų ekipos.

„Csepel“ ir MTK nebuvo stipriausios Vengrijos komandos. Tačiau Vengrijos rankinis buvo pakilęs į kur kas aukštesnį lygį negu Lietuvos, todėl mūsų šalies sportininkai turėjo ko pasimokyti ir iš šių varžovų.

Pirmosios rungtynės su užsieniečiais įvyko gegužės 2 d. Kauno „Žalgirio“ stadione. Nors rankininkai kovojo lauke, jie žaidė „mažojo“ rankinio aikštėje, kurioje lietuviai su svečiais pasidalijo po pergalę: Kauno KKI moterys nugalėjo MTK komandą 5:3 (3:3), o Kauno KPI vyrai pralaimėjo „Csepel“ ekipai 11:16 (5:6).

„Aikštės šeimininkės pralenkė vengres greičiu, atakų aštrumu. KKI treneris A.Gasparka iš anksto žinojo, kad vengrės labai pavojingai mėto į vartus iš tolimesnių atstumų. Todėl komandai buvo duotas uždavinys judriai gintis sistema 2-4. Su šiuo uždaviniu mūsų rankininkės susidorojo gana gerai“.

Taip apie pirmosios tarptautinės pergalės priežastis rašė laikraštis „Sportas“.

Kitą dieną Kauno „Žalgirio“ stadione įvyko lauko rankinio rungtynės. Šįkart stipresnės buvo svečių komandos. Kauno „Žalgirio“ moterys pralaimėjo 2:6 (1:3), Kauno „Žalgirio“ vyrai – 7:18 (2:7).

Galimybę atsirevanšuoti „Žalgirio“ moterys turėjo trečiose rungtynėse, kurios gegužės 5 d. vyko Vilniaus „Spartako“ stadione. Kaunietės lauko rankinio aikštėje keliskart išsiveržė į priekį, bet MTK rankininkės vis pavydavo ir rungtynės baigėsi lygiosiomis 5:5 (4:3). Vyrų rungtynėse Vilniaus USK pralaimėjo „Csepel“ komandai 10:14 (3:9).

*****

Po mėnesio – birželio pradžioje – Lietuvos rankininkai sulaukė kitų svečių. Į mūsų šalį atvyko Lenkijos vyrų ir moterų rinktinės.

Birželio 7 dieną Kauno „Žalgirio“ stadione svečiai žaidė mažojo rankinio rungtynes su stipriausiomis Kauno komandomis. Abu mačus laimėjo lenkai. Jų moterų rinktinė pranoko Kauno KKI komandą 7:6 (6:2), o vyrų – Kauno KPI ekipą 15:11 (9:5).

Kitą dieną KKI stadione lauko rankinio varžybose jėgas išbandė Lietuvos ir Lenkijos rinktinės. Stebint apie 10 tūkstančių žiūrovų Lietuvos moterų rinktinė pranoko viešnias 4:3 (3:3), o vyrų rinktinė pralaimėjo 9:12 (7:4).

Taip pirmąsias tarptautines Lietuvos moterų rinktinės rungtynes aprašė laikraštis „Sportas“:

„Šį kartą komanda buvo pranašesnė už savo varžoves ir iš pradžių pirmavo. Įvarčius pasiekė Kirvelaitytė (iš baudinio) ir Ažukaitė. Tačiau gynime mūsų žaidėjos darė šiurkščias klaidas, ir lenkės Pivovarčik ir Rosa išlygino 2:2. Kirvelaitytė pakėlė santykį iki 3:2, tačiau mūsų gynėjos vėl daro klaidą (neperima Krumholcaitės išmesto kamuolio), ir Thym išlygina.

Antrą kėlinį vėl pranašesnės lietuvės, ir 9 minutę Juknevičiūtė įmeta lemiamą įvartį. Pirmą tarpvalstybinį susitikimą laimi mūsų respublikos komanda rezultatu 4:3.

Pasibaigus šioms rungtynėms, Lenkijos rankinio sąjungos prezidentas Novakas pareiškė, kad Lietuvos rankininkų žaidimas jį nustebinęs. Lenkijos komanda, jo nuomone, žaidė blogiau, negu galėjo“.

Arti pergalės busvo ir Lietuvos vyrų rinktinė. Ji labai galingai pradėjo rungtynes ir pirmavo 3:0, 5:1, pirmąjį kėlinį laimėjo 7:4. Tačiau po pertraukos lietuviams pritrūko ir jėgų, ir meistriškumo. Lenkai mūsiškius ne tik pavijo, bet ir aplenkė.

Birželio 10 dieną lietuviai ir lenkai susitiko Vilniaus „Spartako“ stadione. Pirmosios į aikštę įbėgo Kauno „Žalgirio“ ir Lenkijos rinktinės moterys, o jų rungtynės baigėsi tokiu pat rezultatu, kaip ir Kaune – lietuvaitės nugalėjo 4:3 (2:1). Reikia pažymėti, kad Kauno „Žalgiriui“ atstovavo tos pačios rankininkės, kurios prieš dvi dienas gynė Lietuvos rinktinės garbę – pasikeitė tik komandos pavadinimas, bet ne sudėtis.

Su Lenkijos vyrų rinktine kovojo Vilniaus rinktinė. Vilniečiai iškart atsiliko ir, nors vėliau sumažino skirtumą, pralaimėjo 9:11 (2:6).

Birželio 12 dieną Vilniaus ir Lenkijos vyrų rinktinės dar kartą susitiko Klaipėdoje. Lenkai vėl buvo stipresni 15:9.

*****

Liepą geriausios Lietuvos rankininkės apsivilko kitos rinktinės aprangą. Net šešios lietuvės atstovavo SSRS rinktinei, kuri liepos 12-13 dienomis Maskvoje žaidė dvejas draugiškas rungtynes su Rumunijos nacionaline komanda.

Metų pradžioje SSRS moterų rinktinės treneriu paskirtas Janis Grinbergas į stovyklą pakvietė aštuonias kaunietes: Justiną Kirvelaitytę, Faustą Bimbienę, Zinaidą Gylytę, Birutę Pečiulytę, Ireną Miliukštytę, Rožę Krumholcaitę, Ritą Juknevičiūtę ir Reginą Lapekaitę.

R.Juknevičiūtė ir R.Lapeikaitė atvykti į rinktinę negalėjo, o I.Miliukštytė ir R.Krumholcaitė per abejas rungtynes su rumunėmis liko tarp atsarginių. Kitos keturios Lietuvos rankininkės žaidė abejose rungtynėse.

Deja, džiaugtis pergale joms neteko. SSRS rinktinė pirmąsias rungtynes pralaimėjo 4:11, antrąsias – 3:8. Per abejas rungtynes po vieną įvartį pelnė J.Kirvelaitytė.

„TSRS moterų rinktinė, kuri buvo sudaryta iš Kauno, Kijevo, Maskvos ir Čerkasų sportininkių, kartu treniravosi tik septynias dienas. Per tokį trumpą laikotarpį sunku gerai paruošti komandą, kuri pajėgtų gerai pasipriešinti tokioms pajėgioms varžovėms, kaip Rumunijos rinktinė. Todėl daugiausia dėmesio kreipėme į mūsų rinktinės susižaidimą, stengėmės, nors ir paskubomis, paruošti taktinį planą artėjančioms rungtynėms. Be to, į Maskvą negalėjo atvykti Juknevičiūtė ir Lapeikaitė. Tai žymiai apsunkino mūsų darbą, nes priešingu atveju kaunietės būtų sudariusios didesnę komandos dalį, ir tuo pačiu galima būtų mažiau dėmėsio skirti atskirų sportininkų susižaidimui.

Mes žinojome, kad Rumunijos rankininkės yra labai pajėgios, virtuoziškai valdo kamuolį, kad svečių rinktinėje yra geriausios jų žaidėjos. Tačiau žinojome ir tai, kad mūsų rankininkės yra blogiau fiziškai pasiruošusios. Todėl gynime turėjome naudoti aikštės gynybą. Tuo tarpu rumunės visą laiką dengė individualiai. Ir tai joms davė žymiai geresnius rezultatus. Rumunės sugebėjo visiškai uždengti Kirvelaitytę, žymiai suvaržyti Gylytės ir Danciger veiksmus. Puolime rumunės žaidė taip pat labai gerai. Visi jų prasiveržimai buvo rengiami, kaip taisyklė, žaibiškai keičiantis kamuoliu ir greitai išbėgant į tuščią vietą. Jokių nereikalingų šuolių, kamuolio vedimo!“

Taip apie pralaimėjimų priežastis laikraščiui „Sportas“ pasakojo SSRS moterų rinktinės treneris J.Grinbergas.

Tomis pačiomis dienomis žaidė SSRS ir Rumunijos vyrų rinktinės. Sovietų komanda, į kurią nebuvo pakviestas nė vienas Lietuvos rankininkas, iškovojo dvi pergales 20:15 ir 10:9.

*****

1958 metų Lietuvos lauko rankinio čempionatas buvo surengtas liepos 30-rugpjūčio 3 dienomis Kaune. Jame dalyvavo tik šešios vyrų ir keturios moterų komandos.

Respublikos moterų čempionėmis vėl tapo visas trejas rungtynes laimėjusios Kauno KKI rankininkės. Lemiamame mače dėl pirmosios vietos KKI komanda įveikė savo pagrindinę varžovę Kauno LŽŪA ekipą 7:3 (3:1). Trečiąją vietą užėmė Vilniaus USK.

Štai ką apie moterų kovas rašė laikraštis „Sportas“:

„Nors moterų grupėje dėl čempiono vardo kovojo tik keturios komandos, tačiau tarp lyderių ir likusių dviejų komandų čia buvo žymiai didesnis kontrastas, negu vyrų grupėje. Nepaisant to, galima tvirtinti, kad Kapsuko „Nemuno“ ir Vilniaus USK rankininkės, pralaimėjusios prieš KKI ir ŽŪA ekipas labai jau įtikinančiais santykiais, vis dėlto yra padariusios pastebimą pažangą. Ypač daug vilčių ateičiai teikia trenerio-visuomenininko Legotos pastangomis jau neblogai susicementavęs jaunųjų kapsukiečių kolektyvas, kuris kovoje dėl trečiosios vietos tik 3:4 pralaimėjo fiziškai pajėgesnėms ir labiau prityrusioms vilnietėms“.

Provincijos komandos nervus favoritams patampė ir vyrų pirmenybėse. Dviejuose pirmuosiuose turuose Ukmergės „Nemunas“ tik po įtemptos kovos nusileido Vilniaus komandoms USK 6:9 (po pirmojo kėlinio ukmergiškiai pirmavo 5:4) ir VPI 5:6, o ketvirtajame ture Kretingos „Nemunas“ sužaidė lygiosiomis su Kauno „Žalgiriu“ 6:6.

Kretingiškiai už pastarąsias rungtynes visgi gavo du taškus. „Žalgiriui“ atstovavo teisės žaisti šioje komandoje neturėjęs rankininkas, todėl žemaičiai padavė protestą. Protestas buvo patenkintas ir „Nemunui“ įskaityta techninė pergalė.

Neplanuotai prarasti taškai nesutrukdė „Žalgiriui“ užimti antrąją vietą, tačiau kovoje dėl aukso medalių intrigos nebuvo. Lemiamose rungtynėse kauniečiai net 5:14 pralaimėjo čempionės vardą apgynusiai USK komandai. Treti liko VPI rankininkai.

„Dauguma geriausių Kauno rankininkų, baigę aukštąsias mokyklas, išsiblaškė (štai, pavyzdžiui, KKI absolventai Geštautas ir Rotomskis jau gynė USK spalvas), ir todėl „Žalgirio“ komandą, išskyrus keletą senesnių žaidėjų, sudarė vien jauniai“.

Taip Kauno komandos susilpnėjimo priežastis paaiškino laikraštis „Sportas“. O štai ką „Sportas“ rašė apie viso vyrų čempionato lygį:

„Vyrų grupėje išvesti kokią nors ypatingą ribą tarp atskirų komandų žaidimo negalima. Tiesa, jau po dviejų pirmųjų varžybų dienų paaiškėjo, jog pagrindiniai pretendentai į nugalėtojus yra Vilniaus USK ir Kauno „Žalgirio“ rankininkai, kurie pasižymėjo geriausia žaidimo technika. Tačiau kaip čempionato pradžioje, taip ir vėliau minėti kolektyvai susilaukė atkaklaus kitų keturių komandų pasipriešinimo. Jos prieš lankstesnę techniką bei taktiką atkakliai mėgino atsispirti „kietu“, valingu žaidimu. Šiomis savybėmis ypač pasižymėjo Kretingos nemuniečiai.

Apskritai, ir pirmenybių lyderių, ir kitų komandų susitikimai parodė, kad mūsų rankininkai eina teisingu keliu – po praėjusių metų primenybių padaryta pastebima pažanga. Šįkart matėme „grynesnį“ rankinį – žaidėjai bereikalingai nesiblaškė aikštės viduryje, tiksliau žaidė prie „uždraustojo“ pusskritulio linijos, mažiau darė techniškų klaidų, racionaliau išnaudojo kraštinius puolėjus, įvairiau smūgiavo į vartus. Tačiau pagrindinė mūsų rankinio liga dar liko neišgyvendinta: komandos (net ir pirmaujančios) neturi tvirtų taktinių planų, atakas rengia, galima sakyti, visiškai vienodai ir, kas blogiausia, labai primityviai. Puolėjai, kaip taisyklė, daugiausia „pluša“ tik prie pat vartų. Komandos beveik nenaudoja užtvarų, metimų iš tolesnių atstumų. Žodžiu, taktika gana neagresyvi – stengiamasi sulaukti varžovų klaidų gynyboje. Reikia tikėtis, kad po šių pirmenybių treneriai pagaliau pagalvos ir apie tai, kaip patiems puolėjams susidaryti tokias progas, prieš kurias ir tiksli gynyba būtų bejėgė“.

*****

Kita geriausių Lietuvos rankininkų kryptis buvo Odesa. Šiame Pietų Ukrainos mieste rugpjūčio 17-23 dienomis vyko trečiasis SSRS lauko rankinio čempionatas. Lietuvai turnyre atstovavo Kauno „Žalgirio“ moterų ir Vilniaus USK vyrų komandos.

Kaip ir praėjusiuose turnyruose, daugiau tikėtasi iš moterų, kurios prieš metus Voroneže tapo SSRS čempionėmis.

Štai ką prieš varžybas apie komandos pasirengimą kalbėjo Lietuvos valstybinis rankinio treneris J.Grinbergas:

„Man atrodo, kad truputį per mažai ruoštasi. Ypač tai liečia moterų komandą, kuri tik po respublikos pirmenybių pradėjo treniruotis kartu. Kita kliūtis buvo tai, kad dar ir šiuo metu mums trūksta poros pagrindinių žaidėjų – Pečiulytė atvažiuos tiesiai iš Minske vykstančios „Spartako“ spartakiados, o Juknevičiūtė, visiškai nenurodžiusi priežasties, pasitraukė iš komandos, susilpnindama jos eiles“.

„Visų pirma, beveik pavyko atsisakyti kamuolio vedimo – nuo to žaidimas labai pagyvėjo. Dabar pas mus viduryje žaidžianti Ažukaitė labai sumaniai skirsto kamuolius, ir to dėka pavyko pasiekti, kad pavojingos pasidarė visos šešios mūsų puolėjos. Pagerėjo metimai. Neblogai žaidžia ir gynėjos“.

Palyginti su praėjusiu turnyru, SSRS čempionato sistema sistema buvo truputį pakeista – iš pirmojo etapo grupių į finalo etapą pateko tik po vieną komandą. Tai reiškė, kad vos vienas kluptelėjimas net labai stiprią ekipą galėjo palikti be medalių.

Tačiau žalgirietės neklupinėjo. Jos jau pirmajame ture nugalėjo pagrindinę varžovę Čerkasų ekipą 10:3, po to laimėjo kitas dvejas rungtynes su silpnesnėmis komandomis: Baku „Burevestnik“ rankininkes įveikė 9:3, Minsko „Burevestnik“ – 5:2.

Pirmajame etape suklupo kita favoritė, su kuria „Žalgiris“ nuolat susidurdavo ir praėjusiuose SSRS čempionatuose, ir kitose varžybose. Kijevo „Burevisnyk“ pralaimėjo Maskvos MAI ekipai ir nepateko į dėl medalių kovojusią finalo grupę.

„Žalgirio“ užduotis apginti SSRS čempiono vardą lyg ir palengvėjo, bet Kauno komandai iškilo kita problema. Jau per pirmąsias rungtynes su Čerkasų ekipa traumą patyrė rezultatyviausia 1957 metų pirmenybių žaidėja J.Kirvelaitytė. Pirmajame etape ją sėkmingai pakeitė Danutė Trumpytė, bet kaunantis dėl prizinių vietų lyderės labai trūko.

„Žalgirio“ susilpnėjimu pasinaudojo šeimininkė Odesos „Lokomotyv“ komanda. Ji pirmajame finalo etapo ture nugalėjo kaunietes 4:3. Kitą dieną „Žalgiris“ pranoko MAI ekipą 6:2, bet užėmė tik antrąją vietą. O SSRS čempionių vardus iš lietuvaičių perėmė Odesos rankininkės.

USK vyrams koją irgi pakišo šeimininkai – Odesos OSK rankininkai. Jie pirmajame etape įtikinamai nugalėjo vilniečius 14:8. USK įveikė kitus du varžovus (Tbilisio „Burevestnik“ 11:8 ir Kišinevo „Burevestnik“ 13:6), bet grupėje užėmė antrąją vietą ir antrajame etape kovojo tik dėl 5-8 vietų.

Antrajame etape vilniečiai nugalėjo Kuibyševo OSK 14:12, bet pralaimėjo Maskvos MAI 12:14 bei Kijevo „Burevisnyk“ 10:15. Galutinėje SSRS pirmenybių lentelėje Lietuvos čempionai užėmė septintąją vietą.

*****

Nesėkmė SSRS pirmenybėse – o antroji vieta pergalių skonį pajautusioms kaunietėms irgi buvo nesėkmė – nuliūdino „Žalgirio“ rankininkėms. Jos labai norėjo įrodyti, kad nėra silpnesnės už odesietes, todėl Kauno „Žalgirio“ sporto draugijos vadovai pakvietė Odesos „Lokomotyv“ komandą atvykti į Lietuvą ir sužaisti draugiškas rungtynes. Ukrainietės priėmė iššūkį ir spalio viduryje vėl susikovė su „Žalgiriu“.

Iš pradžių planuota, kad komandos žais lauko rankinio rungtynes, bet dėl prasto oro varžybos buvo perkeltos į sporto halę. Salės rankinio aikštėje kaunietės buvo pranašesnės ir dukart nugalėjo viešnias 9:3 (3:2) ir 8:2 (2:2).

*****

Lauko rankinio sezoną tradiciškai baigė spalio mėnesį surengtos Lietuvos taurės varžybos.

Moterų turnyras vyko nuspėjamai ir į finalą pateko didžiosiomis varžovėmis tapusios KKI ir ŽŪA komandos. Tačiau favoričių jėgų santykis, palyginti su vasarą vykusiu Lietuvos čempionatu, jau buvo pasikeitęs. Rudenį ŽŪA komandoje žaidė ne tik F.Bimbienė, bet ir studijas KKI baigusi J.Kirvelaitytė, kuri ir nuvedė savo naująją ekipą į pergalę 6:2 (2:2).

Vyrų turnyre ramybę vėl drumstė Ukmergės „Nemuno“ rankininkai, ketvirtfinalyje įveikę Vilniaus Karininkų namų komandą 12:11 (5:0). Tiesa, pusfinalyje ukmergiškiams nepavyko nugalėti kitos sostinės ekipos USK, kuri ir iškovojo teisę lemiamose rungtynėse susikauti su Kauno KKI komanda.

Aiškiais finalo favoritais laikyti Lietuvos čempionai Vilniaus universiteto studentai. O rungtynių pradžioje jiems įmetus tris įvarčius iš eilės, atrodė, jog USK tuoj iškovos dar vieną prizą. Tačiau KKI komanda sugebėjo atsitiesti ir nugalėjo 8:5 (3:4).

Kauniečiai iškovojo ir vaikinų taurę. Kauno vaikinų rinktinė finale sutriuškino Ukmergę 18:1. Tuo tarpu merginų taurė iškeliavo į Kapsuką, kurio rankininkės lemiamose rungtynėse nugalėjo kaunietes 7:1 (6:0).

*****

1958 m. turnyrų rezultatai (lauko rankinis)

Lietuvos čempionatas. Vyrai

Vyrai	USK	Žal	PSK	Kre	Šia	Ukm	Įvarčiai	Taškai
Vilniaus USK	*****	14:5	9:6	9:5	17:7	9:6	58:29	10
Kauno „Žalgiris“	5:14	*****	12:7	0:+*	15:7	12:7	44:35	6
Vilniaus VPI	6:9	7:12	*****	9:5	12:6	6:5	40:37	6
Kretingos „Nemunas“	5:9	+:0*	5:9	*****	12:2	4:4	26:24	5
Šiaulių „Žvaigždė“	7:17	7:15	6:12	2:12	*****	8:7	30:63	2
Ukmergės „Nemunas“	6:9	7:12	5:6	4:4	7:8	*****	29:39	1

Pastaba. Kretingos „Nemunui“ įskaityta techninė pergalė prieš Kauno „Žalgirį“.

Vilniaus USK: A.Barakauskas, V.Barauskas, V.Geštautas, S.Katauskas, B.Luneckas, J.Mikalauskas, L.Perkumas, A.Putvinskas, M.Rotomskis, J.Samaitis, V.Šuksteris, S.Ufimcevas, P.Urbonas, S.Visockas. Treneris V.Vygontas.

*

Lietuvos čempionatas. Moterys

Moterys	KKI	ŽŪA	USK	Kap	Įvarčiai	Taškai
Kauno KKI	*****	7:3	12:0	8:0	27:3	6
Kauno ŽŪA	3:7	*****	11:0	7:1	21:8	4
Vilniaus USK	0:12	0:11	*****	4:3	4:26	2
Kapsuko „Nemunas“	0:8	1:7	3:4	*****	4:19	0

Kauno KKI: O.Ažukaitė, J.Dučinskaitė, Z.Gylytė, J.Kirvelaitytė, E.Klumbytė, R.Krumholcaitė, R.Lapeikaitė, A.Lukjanova, O.Merkelytė, I.Miliukštytė, Z.Pranckūnaitė, A.Ramanauskaitė, G.Sviderskaitė, N.Volkovaitė. Treneris A.Gasparka.

*****

Lietuvos taurė. Vyrai

Pusfinalis
Kauno KKI	Kauno KPI	12:9
Vilniaus USK	Kretingos „Nemunas“	15:8
Finalas
Kauno KKI	Vilniaus USK	8:5

*

Lietuvos taurė. Moterys

Pusfinalis
Kauno ŽŪA	Vilniaus PSK	10:0
Kauno KKI	Vilniaus „Medikas“	b.ž.
Finalas
Kauno ŽŪA	Kauno KKI	6:2

*****

SSRS čempionatas. Vyrai

Dėl 1-4 vietų

Vieta	Komanda	Įvarčiai	Taškai
1.	Odesos OSK	29:21	6
2.	Maskvos sritis	29:30	2
3.	Leningrado IIL	30:33	2
4.	Maskvos „Trud“	22:26	2

Dėl 5-8 vietų

Vieta	Komanda	Įvarčiai	Taškai	USK rezultatai
5.	Maskvos MAI	41:32	6	12:14
6.	Kijevo „Burevisnyk“	36:29	4	10:15
7.	Vilniaus USK	36:41	2	–
8.	Kuibyševo OSK	34:45	0	14:12

*

SSRS čempionatas. Moterys

Dėl 1-3 vietų

Vieta	Komanda	Įvarčiai	Taškai	„Žalgirio“ rezultatai
1.	Odesos „Lokomotyv“	6:3	4	3:4
2.	Kauno „Žalgiris“	9:6	2	–
3.	Maskvos MAI	2:8	0	6:2

Kauno „Žalgiris“: O.Ažukaitė, F.Bimbienė, J.Dučinskaitė, Z.Gylytė, D.Juknevičiūtė, J.Kirvelaitytė, E.Klumbytė, R.Krumholcaitė, R.Lapeikaitė, I.Miliukštytė, B.Pečiulytė, G.Sviderskaitė, D.Trumpytė, N.Volkovaitė. Treneris A.Gasparka.