Vyrų rankinio Čempionų lygos nugalėtojų šį sezoną lauks didžiausias turnyro istorijoje pusės milijono eurų piniginis prizas. Dar pusę milijono išsidalins kiti trys savaitgalį Kiolne vyksiančio finalo ketverto dalyviai.

Suma – solidi. Ji svariai papildys bet kurio klubo biudžetą. Tačiau kad gautų teisę dėl jos kovoti baigiamajame etape, keturi į Kiolną vykstantys klubai patys turėjo nemažai investuoti, ir tą darė ne vienerius metus. Finalo ketverte žaisiantys Paryžiaus PSG ir „Kiel“ yra du turtingiausi žemyno klubai, o Kielcų „Vive“ ir Vespremo MVM irgi patenka į turtingiausiųjų dešimtuką.

PSG biudžetas šį sezoną yra 16,55 mln. eurų, „Kiel“ – 9,5 mln. eurų. „Vive“ ir MVM vadovai tikslių finansinių duomenų neatskleidžia, tačiau neabejojama, kad šių klubų ižde yra daugiau nei po 5 mln. eurų.

 
PSG į turtingiausiųjų sąrašo viršūnę įsiveržė neseniai. Paryžiaus klubo iždas staiga papilnėjo, kai jį prieš ketverius ketus įsigijo „Qatar Sports Investments “ investicijų fondas, kuriam priklauso ir PSG futbolo klubas. Trumpai patyrinėję Europos rankinio rinką, Kataro investuotojai užpraeitą sezoną ženkliai padidino PSG biudžetą ir dabar paryžiečiams finansinėmis galimybėmis nė iš tolo neprilygsta nė vienas Senojo žemyno rankinio klubas.

Prancūzijos lygoje antrąją vietą pagal biudžetą užima šį sezoną Čempionų lygoje taip pat žaidęs, bet aštuntfinalyje iškritęs „Montpellier“, kurio kasoje buvo 7,49 mln. eurų.

4-4,55 mln. eurų biudžetą surinko dar trys Prancūzijos klubai: „Nantes“, „Dunkerque“ ir „Pays d‘Aix“.

Kitų LNH lygoje rungtyniaujančių klubų biudžetas yra nuo 2 iki 4 mln. eurų, o skurdžiausias lygos klubas „Cesson-Rennes“ buvo numatęs šį sezoną išleisti 2,04 mln. eurų (LNH žaidžia 14 klubų).

 
Vokietijos lygoje atotrūkis tarp didžiausią biudžetą turinčio „Kiel“ ir kitų klubų taip pat nemažas, bet ne toks didelis kaip Prancūzijoje. Čempionų lygoje ketvirtfinalį pasiekęs „Flensburg-Handewitt“ sukaupė 6,5 mln. eurų, taip pat Čempionų lygoje žaidęs Manhaimo „Rhein-Neckar“ – 5,7 mln. eurų, „Magdeburg“ – 5,1 mln. eurų, šį pavasarį EHF taurę iškovojęs Giopingeno „Frisch Auf“ – 5 mln. eurų.

17 iš 18 bundeslygoje startavusių klubų biudžetai buvo didesni negu 2 mln. eurų. Šios ribos nepasiekė tik „Eisenach“, kurio kasoje buvo 1,85 mln. eurų.

Tiesa, net ir deklaruojamas solidus biudžetas neužtikrina klubo klestėjimo. „Hamburg“ šį sezoną planavo išleisti 5,2 mln. eurų, tačiau šiam klubui, pasikeitus savininkams, dar 2014 metais buvo pradėta bankroto procedūra. Naujieji savininkai tikėjosi išsaugoti Hamburgo rankinio komandą pirmojoje bundeslygoje, bet šių metų sausį Vokietijos rankinio federacija po ilgo teismų maratono panaikino „Hamburg“ licenciją ir čempionato viduryje pašalino jį iš turnyro.

 
Praėjusio dešimtmečio pabaigoje Europos turtingiausiųjų dvidešimtuke buvo keli Ispanijos klubai. Tačiau šioje šalyje prasidėjus giliai bankų ir nekilnojamojo turto rinkos krizei į rankinį tekėjusios pinigų upės išseko ir šiuo metu konkuruoti su galingiausiais kitų šalių klubais gali tik „Barcelona“.

Praėjusių metų rudenį „FC Barcelona“ klubo vadovai skelbė, kad iš 633 mln. eurų, kuriuos šį sezoną skirs visoms sporto šakoms, rankiniui atiteks 7 mln. eurų (krepšiniui – 24 mln. eurų, salės futbolui – 5 mln. eurų, riedučių rieduliui – 2 mln. eurų). Tiek rankinio, tiek krepšinio padaliniams skirta suma palyginti su praėjusiu sezonu buvo sumažinta.

Net apkarpius finansavimą „Barcelona“ tvirtai patenka į turtingiausių Europos rankinio klubų dešimtuką. Tuo tarpu kitiems Ispanijos klubams iki „mėlynų-granatinių“ toli, kaip iki kitos planetos. Nė vieno kito klubo ižde nėra nė milijono eurų, o ispanų žurnalistai prieš metus paskaičiavo, jog „Barcelona“ kasoje yra maždaug tiek pinigų, kiek visų kitų „Asobal“ lygos klubų kartu sudėjus. Santykis veikiausiai nepasikeitė ir šį sezoną.

 

Vidutinis Prancūzijos lygos klubų biudžetas šį sezoną yra 4,65 mln. eurų, Vokietijos – 4,15 mln. eurų. Tačiau lyginant biudžetus būtina atsižvelgti į tai, kad skirtingose šalyse galioja skirtingi mokesčių įstatymai ir skirtingi profesionalų lygų reikalavimai klubų struktūrai. Dėl Prancūzijoje galiojančių itin griežtų įstatymų ir nuostatų vidutinis statistinis šios šalies klubas žaidėjų ir trenerių atlyginimams gali skirti daug mažesnę sumą negu tokį patį biudžetą turintis Vokietijos ar Ispanijos klubas ir daug daug mažesnę sumą negu Lenkijos ar Vengrijos klubas.

Prancūzijoje taip pat galioja itin griežti skaidrumo reikalavimai. Visi finansiniai duomenys viešai skelbiami ir juos galima rasti oficialioje LNH svetainėje.

Iš Vokietijos ar Ispanijos gaunami skaičiai yra mažiau patikimi. Kai kurie šių šalių klubai irgi pateikia visuomenei svarbiausią finansinę informaciją, tačiau apie kitų klubų biudžetus žurnalistai sužino tik iš neoficialių šaltinių.

 

Vidurio ir Rytų Europos klubų vadovai apie pinigus dažniausiai kalba labai nenoriai. Vis dėlto lenkų žiniasklaidos duomenimis „Vive“ biudžetas šį sezoną yra 23 mln. zlotų (5,2 mln.) eurų, o taip pat Čempionų lygoje žaidusio, bet aštuntfinalyje iškritusio Plocko „Wisla“ klubo – 12 mln. zlotų (2,7 mln. eurų).

Vespremo klubo vadovai minėjo, kad šį sezoną yra pasiruošę išleisti apie 5 mln. eurų, o Čempionų lygos ketvirtfinalyje iškritusio Zagrebo PPD – 2,7 mln. eurų.

 

PSG klubo piniginė storiausia, o rankininkų atlyginimai didžiausi. Tačiau net geriausiems žaidėjams reikia kiekvienose rungtynėse iš naujo įrodinėti, kad jie yra pranašesni negu varžovai.

Paryžiaus klubui tą padaryti pavykdavo ne visada. Tiesa, PSG jau užsitikrino Prancūzijos čempiono vardą, bet kitus du Prancūzijos rankinio prizus (šalies taurę ir lygos taurę) iškovojo ne paryžiečiai, o dviejuose finaluose juos įveikę „Montpellier“ rankininkai.

Savo ruožtu Prancūzijoje pagal biudžetą tvirtai antrąją vietą užimantis Monpeljė klubas šalies pirmenybėse yra tik ketvirtas ir jau prarado galimybes iškovoti kelialapį į kito sezono Čempionų lygos turnyrą.

Šalies pirmenybėse per dažnai klupinėjo ir turtingiausias Vokietijos klubas „Kiel“. Jis užima tik trečiąją vietą ir jau nebeturi galimybių pavyti dėl aukso kovojančius „Rhein Neckar“ bei „Flensburg“. Pagal EHF reitingą Čempionų lygoje Vokietijai skirtos dvi vietos, tačiau „Kiel“ kitą sezoną tikriausiai irgi neliks už borto, nes gali tikėtis vieno iš vardinių kvietimų.

Kiti du į Čempionų lygos finalo ketvertą patekę klubai savo užduotis nacionalinėse pirmenybėse jau išsprendė. „Vive“ prieš kelias dienas tapo Lenkijos čempionu, o MVM atsiėmė Vengrijos lygos aukso medalius.

 

Finalo ketvertas

Vyrų rankinio Čempionų lygos finalo ketvertas vyks gegužės 28-29 d. Kiolne. Šeštadienį pusfinalyje žais PSG – „Vive“ ir „Kiel“ – MVM. Pusfinalio rungtynių nugalėtojai sekmadienį susitiks finale.

 

Premijos

Čempionų lygoje šį sezoną startavo 28 klubai, kurie išsidalins 3,46 mln. eurų prizinį fondą. Čempionų lygos nugalėtojas gaus 500 tūkst. eurų, premija už antrąją vietą – 250 tūkst. eurų, už trečiąją – 150 tūkst. eurų, už ketvirtąją – 100 tūkst. eurų. Ketvirtfinalyje žaidę klubai uždirbo po 45 tūkst. eurų, patekę į aštuntfinalį – po 30 tūkst. eurų. Po 60 tūkst. eurų gavo klubai, užėmę pirmąsias vietas reguliariojo sezono stipresniosios pakopos grupėse.

 

 

Vokietijos ir Prancūzijos klubų biudžetai

Klubas	Biudžetas (mln. eurų)		Klubas	Biudžetas (mln. eurų)
„Kiel“	9,5	xxx	Paryžiaus PSG	16,55
„Flensburg-Handewitt“	6,5	xxx	„Montpellier“	7,49
Manhaimo „Rhein Neckar“	5,7	xxx	„Nantes“	4,55
„Magdeburg“	5,1	xxx	„Dunkerque“	4,18
Giopingeno „Frisch Auf“	5,0	xxx	„Pays d‘Aix“	4,06
Berlyno „Fuchse“	4,5	xxx	„Chambery-Savoie“	3,83
„Gummerbach“	4,5	xxx	„Saint Raphael“	3,72
„Melsungen“	4,5	xxx	„Fenix Toulouse“	3,6
„N-Lubbecke“	3,5	xxx	„Tremblay en France“	3,46
„Hannover-Burgdorf“	3,2	xxx	„Creteil“	3,32
„Lemgo“	3,0	xxx	„Chartres“	2,9
„Wetzlar“	3,0	xxx	„Ivry“	2,73
„Bergischer“	2,8	xxx	„Nimes“	2,73
„Balingen-Weilstetten“	2,4	xxx	„Cesson-Rennes“	2,04
„Stuttgart“	2,3	xxx
„Leipzig“	2,8	xxx
„Eisenach“	1,85	xxx