Rio de Žaneiras. Laukti liko nedaug. Dar pora savaičių, ir sužinosime, kurių šalių rankininkai geriausiai pasirengė svarbiausiam ketverių metų egzaminui – Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms.

Ar pavyks Prancūzijos vyrams ir Norvegijos moterims trečią kartą iš eilės laimėti auksą? Ar pirmuosius olimpinius medalius iškovos namie žaisiančios Brazilijos rinktinės? Ar sugebės dar kartą nustebinti Kataro legionas? Ar pavyks dar vieną rankinio pasaką sukurti nė milijono gyventojų neturinčios Juodkalnijos rankininkėms? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus gausime jau netrukus.

Olimpiniuose rankinio turnyruose dalyvaus dvylika vyrų ir dvylika moterų rinktinių. Abu turnyrai vyks ta pačia sistema: komandos pirmajame etape suskirstytos į dvi grupes, o po keturias geriausias pateks į ketvirtfinalį (grupių sudėtys – žemiau). Pirmosios varžybas šeštadienį pradės rankininkės, o sekmadienį pirmąsias rungtynes žais ir rankininkai. Pirmojo etapo moterų rungtynės vyks rugpjūčio lyginėmis dienomis, vyrų – nelyginėmis. Moterų finalo rungtynės bus žaidžiamos rugpjūčio 20 d. (šeštadienį), vyrų – rugpjūčio 21 d. (sekmadienį).

Visos rankininkų rungtynės vyks laikinoje „Future Arena“, kuri buvo pastatyta specialiai olimpinėms žaidynėms. Po žaidynių ši, 12 tūkstančių vietų turinti arena, bus išardyta.

 

Vyrų turnyras

A grupė	B grupė
Prancūzija	Lenkija
Danija	Slovėnija
Kroatija	Švedija
Tunisas	Brazilija
Kataras	Vokietija
Argentina	Egiptas

 

Moterų turnyras

A grupė	B grupė
Norvegija	Nyderlandai
Rumunija	Rusija
Juodkalnija	Švedija
Brazilija	Prancūzija
Ispanija	Argentina
Angola	Korėja

 

Favoritai. Ar olimpiniuose rankinio turnyruose yra favoritų? Tikriausiai, ne. Tiek vyrų, tiek moterų rankinyje šiuo metu yra daug lygiaverčių komandų ir prizininkai keičiasi vos ne kiekviename turnyre. Pavyzdžiui, pernai vyrų pasaulio čempionato medalius iškovojo Prancūzija, Kataras ir Lenkija, o šiais metais ant Europos pirmenybių garbės pakylos jau lipo Vokietija, Ispanija ir Kroatija.

Vis dėlto dažniausiai tarp lyderių atsidurdavo Prancūzija, Ispanija, Kroatija ir Danija. Tačiau šių metų Europos vicečempionai ispanai net neiškovojo kelialapio į Rio de Žaneirą. Jie olimpiniame atrankos turnyre nusileido Slovėnijos ir Švedijos rinktinėms.

Moterų turnyruose tarpolimpiniu laikotarpiu geriausiai žaidė Norvegijos rankininkės, kurios tapo 2014 metų Europos ir 2015 metų pasaulio čempionėmis. Pasaulio ar Europos pirmenybių medalių taip pat laimėjo Brazilijos, Juodkalnijos, Serbijos, Ispanijos, Nyderlandų, Vengrijos, Danijos, Švedijos ir Rumunijos komandos. Pastaraisiais metais prizininkėmis tapusių komandų sąrašas toks ilgas, kad vietų Rio de Žaneire irgi užteko ne visoms (Rio de Žaneire nežais danės, vengrės ir serbės).

 

Nuo Londono iki Rio de Žaneiro. Vyrai

Turnyras	Šeimininkai	Auksas	Sidabras	Bronza
OŽ-2012	Londonas	Prancūzija	Švedija	Kroatija
PČ-2013	Ispanija	Ispanija	Danija	Kroatija
EČ-2014	Danija	Prancūzija	Danija	Ispanija
PČ-2015	Kataras	Prancūzija	Kataras	Lenkija
EČ-2016	Lenkija	Vokietija	Ispanija	Kroatija

 

Nuo Londono iki Rio de Žaneiro. Moterys

Turnyras	Šeimininkai	Auksas	Sidabras	Bronza
OŽ-2012	Londonas	Norvegija	Juodkalnija	Ispanija
EČ-2012	Serbija	Juodkalnija	Norvegija	Vengrija
PČ-2013	Serbija	Brazilija	Serbija	Danija
EČ-2014	Vengrija, Kroatija	Norvegija	Ispanija	Švedija
PČ-2015	Danija	Norvegija	Nyderlandai	Rumunija

 

Istorija. Rankinis olimpinėje programoje debiutavo 1936 metais per Berlyno žaidynes. Tuomet įvyko pirmas ir paskutinis olimpinis vyrų lauko rankinio turnyras, kurį laimėjo šeimininkė Vokietijos rinktinė.

Salės rankiniui olimpinių teisių reikėjo laukti dar ilgai. Tik per 1972 metų žaidynes, kurios irgi vyko Vokietijoje – Miunchene, buvo surengtas vyrų rankinio turnyras, kuriame dalyvavo 16 komandų. Po ketverių metų Monrealyje vyrų komandų skaičius buvo sumažintas iki 12, tačiau dėl olimpinių medalių pirmą kartą varžėsi ir šešios moterų rinktinės.

Vyrų ir moterų komandų skaičius buvo sulygintas tik 2008 metais. Nuo tada abiejuose turnyruose kovoja po 12 rinktinių.

Iki Jugoslavijos ir SSRS žlugimo (apie 1990 m.) vyrų varžybose dominavo šių šalių rinktinės. Jos aukso medalius laimėjo po du kartus. Sykį olimpine čempione tapo kitos nebeegzistuojančios valtybės – Vokietijos Demokratinės Respublikos – komanda.

Pereinamuoju laikotarpiu olimpine čempione tapo Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, o perbraižius Europos politinį žemėlapį dar kurį laiką pirmavo buvusios Jugoslavijos ir SSRS šalys: dukart laimėjo Kroatijos, kartą – Rusijos rankininkai. Tik praėjusio dešimtmečio pabaigoje jėgų santykis pasikeitė ir 2008 bei 2012 metų olimpinius vyrų rankinio turnyrus laimėjo Prancūzijos komanda. Ji tapo pirmąja, triumfavusia dukart paeiliui.

Pirmuosiuose moterų turnyruose taip pat stipriausios buvo SSRS (dukart) ir Jugoslavijos (kartą) komandos. Paskui dukart iš eilės nugalėjo korėjietės, triskart iš eilės – danės ir dukart iš eilės – norvegės.

 

Visi olimpinių žaidynių prizininkai. Vyrai

Metai	Šeimininkai	Auksas	Sidabras	Bronza
1972	Miunchenas	Jugoslavija	Čekoslovakija	Rumunija
1976	Monrealis	SSRS	Rumunija	Lenkija
1980	Maskva	VDR	SSRS	Rumunija
1984	Los Andželas	Jugoslavija	Vokietija	Rumunija
1988	Seulas	SSRS	Korėja	Jugoslavija
1992	Barselona	NVS	Švedija	Prancūzija
1996	Atlanta	Kroatija	Švedija	Ispanija
2000	Sidnėjus	Rusija	Švedija	Ispanija
2004	Atėnai	Kroatija	Vokietija	Rusija
2008	Pekinas	Prancūzija	Islandija	Ispanija
2012	Londonas	Prancūzija	Švedija	Kroatija
2016	Rio de Žaneiras	???	??	?

 

 

Visos olimpinių žaidynių prizininkės. Moterys

Metai	Šeimininkai	Auksas	Sidabras	Bronza
1976	Monrealis	SSRS	VDR	Vengrija
1980	Maskva	SSRS	Jugoslavija	VDR
1984	Los Andželas	Jugoslavija	Korėja	Kinija
1988	Seulas	Korėja	Norvegija	SSRS
1992	Barselona	Korėja	Norvegija	NVS
1996	Atlanta	Danija	Korėja	Vengrija
2000	Sidnėjus	Danija	Vengrija	Norvegija
2004	Atėnai	Danija	Korėja	Ukraina
2008	Pekinas	Norvegija	Rusija	Korėja
2012	Londonas	Norvegija	Juodkalnija	Ispanija
2016	Rio de Žaneiras	???	??	?

 

Lietuviai. Lietuvos rankinio rinktinės nė karto nepateko į olimpines žaidynes, tačiau Lietuvos rankinio auklėtiniai žaidynėse rungtyniavo. Tiesa, mūsų rankinio olimpiečius nesunku suskaičiuoti ant rankų pirštų.

Pirmoji lietuviams taką į olimpines žaidynes pramynė Aldona Česaitytė-Nenėnienė. Ji žaidė SSRS rinktinėje per 1976 metų Monrealio bei 1980 metų Maskvos žaidynes ir iškovojo du aukso medalius. Beje, A.Nenėnienė yra viena iš vos keturių Lietuvos sportininkų, laimėjusių du olimpinius aukso medalius (kiti – krepšininkė Aldona Rupšienė, dviratininkas Gintautas Umaras ir lengvaatletis Virgilijus Alekna).

Maskvos olimpinių žaidynių aukso medalį laimėjo dar viena Lietuvos rankininkė Sigita Mažeikaitė-Strečen, o vyrų turnyre sidabro medalį iškovojo Valdemaras Novickis. Vėliau jam taip pat pavyko tapti olimpiniu čempionu – V.Novickis su SSRS rinktine ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio lipo per 1988 metų Seulo žaidynes.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę nemažai Lietuvos rankininkų tapo kitų šalių piliečiais, o trys rankininkės, žaisdamos kitų šalių rinktinėse, pateko į olimpines žaidynes.

Per 1996 metų Atlantos žaidynes šeštąją vietą užėmusioje Vokietijos rinktinėje žaidė Miroslava Trainovskaja-Rickevičienė (Ritskiavitchius), per 2000 metų Sidnėjaus žaidynes penktąją vietą užėmusios Austrijos rinktinės garbę gynė Aušrelė Miklušytė-Žiukienė-Fridrikas ir Rima Kužimova-Sykuvienė (Sypkus).