Danijos vyrų rankinio rinktinė šiame amžiuje laimėjo daug pasaulio ir Europos pirmenybių medalių. Bet gausioje kolekcijoje labai ilgai trūko svarbiausio – bent vieno, bet kurios spalvos olimpinio apdovanojimo. Šią spragą danai užpildė Rio de Žaneiro žaidynėse, kuriose pagaliau užlipo ant olimpinės garbės pakylos ir iškart pateko ant aukščiausio jos laiptelio.

Sekmadienį Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių finale Danijos komanda nugalėjo sunkiausiai sustabdomą šiuolaikinio rankinio jėgą Prancūzijos rinktinę 28:26.

 

Iki finalo Danijos rankininkai olimpiniame turnyre nespindėjo. Tačiau kai reikėjo labiausiai, sužaidė neabejotinai geriausias turnyro rungtynes. Danai nuo pirmųjų minučių atrodė solidžiau, bet jiems įgyti persvarą sutrukdė rizikingas sprendimas puolant keisti vartininką septintu aikštės žaidėju. Turėdami rankininko pranašumą, danai ne tik nieko nepešė, bet ir praleido tris įvarčius į tuščius vartus (dukart įmetė kamuolį perėmęs Michaelis Gigou, kartą per visą aikštę kamuolį taikliai švystelėjo Nikola Karabatičius).

Lemiamą persvarą Danijos rankininkai įgijo antrojo kėlinio viduryje. Tuo metu jie pradėjo ypač kietai gintis, o puolime spindėjo Mikelis Hansenas. Jis ir pats įmetė įvarčius, ir kūrė progas komandos draugams puikiais perdavimais. Danai pamažu nutolo 22:19, paskui – 25:20 ir prancūzai atsidūrė labai sunkioje padėtyje.

Prancūzijos komandai šiaip ne taip pavyko atsitiesti ir sumažinti atsilikimą 25:26, bet prancūzų viltis sužlugdė dvi apmaudžios labiausiai patyrusio rankininko N.Karabatičiaus klaidos.

Sidabrinėje pozicijoje likusi Prancūzijos ekipa iškovojo ketvirtuosius olimpinius medalius. 1992 metais prancūzams atiteko bronza, 2008 ir 2012 metais jie iškovojo auksą.

 

Olimpinius bronzos medalius iškovojo Europos čempionė Vokietijos rinktinė. Dvikovoje dėl trečiosios vietos vokiečiai nesunkiai įrodė pranašumą prieš Rytų kaimynus lenkus.

Tiesa, rungtynes geriau pradėjo Lenkijos rankininkai, kurie įmetė pirmąjį įvartį, o pirmojo kėlinio viduryje nutolo 8:5. Tačiau toks varžovų ryžtas tik supykdė Vokietijos komandą. Ji atsakė penkiais įvarčiais iš eilės, persvėrė rezultatą ir nuo tada tvirtai valdė padėtį.

Vokietijos komanda iškovojo antruosius olimpinius medalius nuo valstybės suvienijimo. 2004 metais vokiečiai buvo apdovanoti sidabru. Suskaldymo laikotarpiu Rytų Vokietijos rinktinė 1980 metais tapo olimpine čempione, Vakarų Vokietijos komanda 1984 metais laimėjo sidabrą.

 

Finalas

Danija – Prancūzija 28:26 (16:14). Hansenas 8, Olsenas 4, Toftas 4, Sondergaardas 4, Svanas 4, Mortensenas 2, Mensah 1, Christiansenas 1/ Guigou 6, N.Karabatičius 5, Narcisse‘as 4, Mahe 3, Porte‘as 2, Dipanda 2, Fabregas 1, Abalo 1, Sorhaindo 1, N‘Guessanas 1.

 

Dėl 3 vietos

Vokietija – Lenkija 31:25 (17:13). Reichmannas 7, Gensheimeris 6, Wiencekas 5, Kuhnas 4/Lijewskis 5, Krajewskis 5.

 

 

Galutinė rikiuotė

Vieta	Komanda
1	Danija
2	Prancūzija
3	Vokietija
4	Lenkija
5	Kroatija
6	Slovėnija
7	Brazilija
8	Kataras
9	Egiptas
10	Argentina
11	Švedija
12	Tunisas

 

Visi olimpinių žaidynių prizininkai. Vyrai

Metai	Šeimininkai	Auksas	Sidabras	Bronza
1972	Miunchenas	Jugoslavija	Čekoslovakija	Rumunija
1976	Monrealis	SSRS	Rumunija	Lenkija
1980	Maskva	VDR	SSRS	Rumunija
1984	Los Andželas	Jugoslavija	Vokietija	Rumunija
1988	Seulas	SSRS	Korėja	Jugoslavija
1992	Barselona	NVS	Švedija	Prancūzija
1996	Atlanta	Kroatija	Švedija	Ispanija
2000	Sidnėjus	Rusija	Švedija	Ispanija
2004	Atėnai	Kroatija	Vokietija	Rusija
2008	Pekinas	Prancūzija	Islandija	Ispanija
2012	Londonas	Prancūzija	Švedija	Kroatija
2016	Rio de Žaneiras	Danija	Prancūzija	Vokietija