25-ame pasaulio vyrų rankinio čempionate buvo nemažai griausmingų staigmenų. Tačiau turnyras baigėsi taip, kaip ir buvo laukiama – čempionės vardą apgynė namie žaidusi Prancūzijos rinktinė.

Sekmadienį finalo rungtynėse Paryžiaus „Bercy“ arenoje, stebint 15,6 tūkstančio sirgalių, Prancūzijos rankininkai įtikinamai nugalėjo Norvegijos komandą 33:26 (18:17). Prancūzai pasaulio čempionais tapo šeštąjį kartą.

Sidabro medaliais apdovanota Norvegijos ekipa, bronzos – Slovėnijos komanda. Ir norvegai, ir slovėnai pasaulio čempionato medalius laimėjo pirmą kartą.

 

Priešinosi tik kėlinį

Finale Norvegijos rinktinė įmetė pirmąjį įvartį ir beveik visą pirmąjį kėlinį pirmavo 1-3 įvarčių skirtumu. Prancūzijos komanda bandė su šiauriečiais varžytis greičiu, bet ši taktika nepasiteisino. Šeimininkų negelbėjo ir vartininkai, kuriems gana ilgai nepavyko atremti norvegų metimų. Tik kėlinio pabaigoje Vincent‘as Gerard‘as porą sykių užtvėrė kamuoliui kelią į tinklą ir savo tvirtovę apgynę „mėlynieji“ iš pradžių išlygino rezultatą 16:16, o paskutinę akimirką prieš pertrauką Valentinas Porte‘as nudžiugino tribūnas persverdamas rezultatą 18:17.

Ką iš tiesų gali „ekspertai“, kaip vadinama Prancūzijos rankinio rinktinė, sirgaliai ir varžovai pamatė antrojo kėlinio pradžioje. Prancūzų puolimo viesulas išvartė visas norvegų gynybos užtvaras ir 34-ąją min. šeimininkai jau pirmavo 22:18, o svečių treneris Christianas Berge buvo priverstas prašyti minutės pertraukėlės.

Trenerio patarimai padėjo pristabdyti Prancūzijos komandos puolimą, bet dvikovos lūžis jau buvo įvykęs. Iki kėlinio vidurio Norvegijos rinktinė neatsiliko labai daug, tačiau apie 50-ąją min. sirgaliai, nelaukdami finalo sirenos, užtraukė pasaulio čempionams skirtą „Marselietę“.

 

„Ekspertų“ dinastija

Prancūzijos rinktinė pasaulio čempione tapo šeštąjį kartą, o kartu iškovojo 18-uosius didžiųjų turnyrų medalius. „Mėlynieji“ pirmą kartą ant garbės pakylos pateko, kai 1992 metų Barselonos olimpinėse žaidynėse laimėjo bronzos medalius, bet nuo tada labai retai iš olimpinių žaidynių, pasaulio ar Europos pirmenybių grįždavo be apdovanojimų.

Prancūzai per 25 metus žaidė net 13 finalų ir juose iškovojo 11 pergalių. Prancūzijos rinktinė buvo stipriausia ne tik šešeriose pasaulio pirmenybėse, bet ir trijuose Europos čempionatuose bei dvejose olimpinėse žaidynėse.

Keli „ekspertai“ laimėjo tiek medalių, kad juos visus pasikabinus, tikriausiai skaudėtų kaklą. 40-metis vartininkas Thierry Omeyer šiame čempionate iškovojo 14-ąjį didžiųjų turnyrų medalį, 37-erių Danielis Narcisse‘as ir 32-ejų Nikola Karabatičius – 13-uosius, 35-erių Michaelis Guigou – 11-ąjį, 32-ejų Lucas Abalo – 10-ąjį.

Kai kuriems veteranams šis Prancūzijoje vykęs turnyras tikriausiai buvo paskutinis, tačiau negalima sakyti, kad „mėlyniesiems“ gresia skausminga kartų kaita. Pasaulio čempionate lyderių vaidmens ėmėsi viduriniosios ir jaunesniosios kartos rankininkai, o rezultatyviausi prancūzų žaidėjai buvo 21-erių Nedimas Remili, 25-erių Kentinas Mahe ir 20-metis Ludovicas Fabregas. Net ir legendinis Th.Omeyer per atkrintamąsias varžybas vietą vartuose užleido dešimčia metų jaunesniam Vincent‘ui Gerard‘ui.

„Ekspertai“ labai daug pergalių iškovojo treniruojant Claude‘ui Onesta. Šis specialistas vadovauti rinktinei pradėjo 2001 metais ir pasitraukė po 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių.

Prieš kelis mėnesius 59 metų C.Onesta perdavė komandą Didier Dinart‘ui, kuris keliolika metų žaidė C.Onestos treniruojamoje rinktinėje, o paskui ėjo trenerio padėjėjo pareigas. Šiame pasaulio čempionate D.Dinart‘as pirmą kartą savarankiškai vadovavo „mėlyniesiems“ ir debiutą pažymėjo papildydamas gausią apdovanojimų kolekciją, kurią pradėjo kaupti dar būdamas žaidėjas.

 

Pirmieji norvegų medaliai

Norvegijos rinktinė iškovojo pirmuosius istorijoje didžiųjų turnyrų medalius. Pernai norvegai pirmą kartą pateko į Europos pirmenybių pusfinalį, bet Lenkijoje pralaimėjo dvejas paskutiniąsias rungtynes ir liko ketvirtojoje vietoje.

Antrasis bandymas buvo sėkmingesnis ir Norvegijos rankininkai Paryžiuje pasipuošė ilgai lauktais apdovanojimais.

Beje, Norvegijos rinktinė neiškovojo kelialapio į šį pasaulio čempionatą. Pernai atrankos turnyro atkrintamajame etape norvegai pralaimėjo slovėnams. Tačiau Tarptautinė rankinio federacija (IHF) skyrė Norvegijos komandai vardinį kvietimą.

 

Kovoja su lietuviais

Abi pasaulio čempionato finalininkės yra Lietuvos rinktinės varžovės 2018 metų Europos pirmenybių atrankos turnyre.

Lietuviai praėjusių metų lapkritį susitiko ir su prancūzais, ir su norvegais. Mūsų šalies rankininkai išvykoje nusileido Prancūzijos komandai 20:37, bet po kelių dienų Vilniuje nugalėjo Norvegijos rinktinę 32:29.

Lietuvos rinktinė dar kartą su šiomis komandomis kovos birželio mėnesį. Rungtynės su prancūzais vyks Vilniuje, su norvegais – varžovų arenoje.

Vienas Lietuvos rinktinės rankininkas kelis pasaulio čempionus su pergale galės pasveikinti jau po poros dienų. Lietuvis Jonas Truchanovičius kartu su prancūzais Vincent‘u Gerard‘u, Michaeliu Guigou, Valentinu Porte‘u ir Ludovicu Fabregas žaidžia „Montpellier“ klube.

 

Bronzą išsivežė slovėnai

Pasaulio čempionato bronzos medalius iškovojo Slovėnijos rinktinė, šeštadienį po permainingos kovos palaužusi Kroatijos komandą 31:30. Antrojo kėlinio viduryje slovėnai buvo atsilikę 16:24, 19:26, bet nenuleido rankų ir panaikino didelį atsilikimą.

Slovėnijos rinktinė pasaulio pirmenybių medalius taip pat iškovojo pirmąjį kartą. Tačiau slovėnų kolekcijoje jau buvo kiti apdovanojimai – 2004 metais šios šalies rankininkai laimėjo Europos pirmenybių sidabrą. Šiame pasaulio čempionate vis dar žaidė vienas 2004 metų Europos vicečempionas – 32 metų Vidas Kavtičnikas.

Tiek pusfinalyje, tiek mažajame finale labai apmaudžiai pralaimėjusiems kroatams teko susitaikyti su skaudžiausia ketvirtąja pozicija. Beje, Kroatijos komanda šį dešimtmetį net šešis kartus pateko į didžiųjų turnyrų pusfinalį, bet pralaimėjo visas šešerias pusfinalio rungtynes.

 

Finalas

Prancūzija – Norvegija 33:26 (18:17). N.Karabatičius 6, K.Mahe 5, M.Guigou 5, V.Porte‘as 5, N.Remili 4, C.Sorhaindo 3, L.Fabregas 2, D.Narcisse‘as 2, L.Abalo 1/ K.Tonnesenas 5, B.Myrholas 4, K.Bjornsenas 4, E.Hansenas 4, E.Tangenas 3, M.Jondalas 2, G.Johannessenas 1, Ch.O‘Sulivanas 1, M.Gullerudas 1, S.Sagosenas 1. Paryžius. 15609 žiūrovai.

Galutinė rikiuotė: 1. Prancūzija, 2. Norvegija, 3. Slovėnija, 4. Kroatija, 5. Ispanija, 6. Švedija, 7. Vengrija, 8. Kataras, 9. Vokietija, 10. Danija, 11. Baltarusija, 12. Rusija, 13. Egiptas, 14. Islandija, 15. Makedonija, 16. Brazilija, 17. Lenkija, 18. Argentina, 19. Tunisas, 20. Saudo Arabija, 21. Čilė, 22. Japonija, 23. Bachreinas, 24. Angola.