Vieni patenkinti medaliais, geromis komandų vietomis ar asmeniniais rezultatais, kiti nusivylę dėl pralaimėjimų lemiamose dvikovose. Svetur rungtyniavę Lietuvos rankininkai sezoną baigė skirtingomis nuotaikomis, o negavusių laukto atpildo už kelių mėnesių triūsą buvo daugiau nei pasiekusių visus tikslus, tačiau mūsų šalies rankinio legionieriai neliko tuščiomis.

Aidenas Malašinskas šiais metais tapo Ukrainos čempionu ir taurės laimėtoju, Povilas Babarskas iškovojo abu svarbiausius Slovėnijos rankinio prizus, Vytautas Žiūra dar kartą kėlė Austrijos taurę, o Gintaro Savukyno treniruojama komanda laimėjo ne tik abu Suomijos turnyrus, bet ir apgynė Baltijos lygos čempionės vardą.

 

Įtikinamos pergalės

Lengviausiai asmeninę titulų kolekciją papildė antrą sezoną Zaporižės „Motor“ atstovavęs A.Malašinskas. „Motor“ savo šalyje neturi lygiaverčių varžovų, todėl be jokio vargo laimėjo visas rungtynes. O A.Malašinskas antrą kartą tapo Ukrainos čempionu ir Ukrainos taurės laimėtoju.

Antrą kartą Slovėnijos čempionu ir Slovėnijos taurės laimėtoju tapo Celės „Pivovarna Laško“ aprangą vilkėjęs P.Babarskas. Slovėnijoje konkurencija yra šiek tiek didesnė, tačiau Celės komanda užtikrintai nuo savo kelio nustūmė pagrindinius varžovus ir apgynė visus titulus.

G.Savukyno treniruojamai Ryhimiakio „Cocks“ ekipai taip pat nekilo jokių problemų Suomijos lygoje ir Suomijos taurės turnyre. Pirmą sezoną Suomijoje dirbusio trenerio auklėtiniai nacionalinėse varžybose nesunkiai laimėjo visas rungtynes. Tačiau dėl dar vieno titulo reikėjo paprakaituoti – Baltijos lygoje Suomijos čempionams pranokti visus varžovus nebuvo paprasta.

 

Pralaimėti finalai

V.Žiūra padėjo Vienos „Fivers“ klubui dar sykį laimėti Austrijos taurę, bet nacionalinėje lygoje sostinės rankininkai šiais metais nebuvo stipriausi. „Fivers“ finale nusileido Hardo „Alpla“ komandai ir prarado Austrijos čempiono vardą.

Vis dėlto Austrijos rankinio specialistai įvertino šios šalies pilietybę turinčio V.Žiūros nuopelnus ir jau septintąjį kartą išrinko jį geriausiu lygos rankininku. Geriausiojo prizas lietuviui įteiktas penktus metus iš eilės.

Iki nacionalinės lygos finalo nužygiavo, bet paskutinįjį mūšį pralaimėjo dar dvi lietuvių komandos. Vinterturo „Pfadi“ su Arūnu Vaškevičiumi pralaimėjo Šveicarijos lygos finale, Bukarešto CSM su Rolandu Bernatoniu – Rumunijos lygos finale. Abiejose lygose aukso medalius vėl iškovojo čempionių vardus gynusios komandos: Šveicarijoje – Šafhauzeno „Kadetten“, Rumunijoje – Bukarešto „Dinamo“.

CSM šalies pirmenybių finale pralaimėjo antrus metus iš eilės, o „Pfadi“, palyginti su praėjusiu sezonu, žengė aukštyn. Pernai Vinterturo rankininkai į finalą nepateko.

 

Prarasti titulai

Šis sezonas buvo labai nesėkmingas Hafnarfjordziro „Haukar“ komandai, kurioje žaidė Giedrius Morkūnas. Visą čempionatą karštinės krėsta „Haukar“ net nepateko į Islandijos lygos pusfinalį ir ir labai anksti atsisveikino su viltimis apginti šalies čempionės vardą.

Net du titulus prarado „Montpellier“, kuriai pirmą sezoną atstovavo Jonas Truchanovičius. Pernai Monpeljė ekipa iškovojo Prancūzijos taurę ir lygos taurę, o šiais metais tik Prancūzijos taurės turnyre pateko į finalą, bet jame pripažino „Nantes“ pranašumą.

Kita vertus, Prancūzijos lygoje „Montpellier“, palyginti su praėjusiu sezonu, pakilo vienu laipteliu ir užėmė trečiąją vietą. Šis rezultatas faktiškai garantavo kelialapį į Čempionų lygą. O vienoje stipriausių pasaulio lygų puikiai debiutavęs J.Truchanovičius per LNH geriausių rankininkų rinkimus pateko tarp trijų pretendentų į geriausio kairiojo pusiau kraštinio vardą. Visgi lietuvis dar neprilygo geriausiu išrinktam Mikkeliui Hansenui iš čempiono Paryžiaus PSG.

Nors nepateko į finalą, šiuo sezonu nenusivylė Opolės „Gwardia“, kurioje žaidė Mindaugas Tarcijonas, ir Zvartemėrio „Hurry Up“, kuriai atstovavo Vaidas Trainavičius ir Tomas Bernatavičius.

„Gwardia“ nustebino Lenkijos sirgalius ir šalies pirmenybėse netikėtai užėmė penktąją vietą. „Hurry Up“ antrus metus iš eilės užėmė trečiąją vietą Nyderlandų lygoje ir penktąją – bendroje Belgijos-Nyderlandų lygoje. Tiesa, abiems Zvartemėrio ekipos lietuviams, ypač T.Bernatavičiui, sezoną gerokai apkartino traumos.

 

Vieni iškrito, …

Keliems Lietuvos rankininkams teko susitaikyti su autsaiderių dalia. Jų komandos atsidūrė lentelės apačioje ir nesugebėjo pakilti tiek, kad išsaugotų vietą tarp stipriausiųjų.

Silpniausiai žaidė „Coburg“ komanda, kuriai atstovavo Austrijos pilietybę turintis Romas Kirveliavičius. Vokietijos lygos lentelėje „Coburg“ labai greitai nugarmėjo į paskutinę 18-ąją vietą ir anksti prarado visas viltis išsigelbėti nuo iškritimo.

Islandijos lygoje paskutinę 10-ąją vietą užėmė „Akureyri“ su Mindaugu Dumčiumi ir antrąją sezono pusę dėl traumos praleidusiu Karoliu Stropumi, Austrijos lygoje irgi paskutinę 10-ąją vietą užėmė Romo Magelinsko treniruojama Leobeno „Union“ su Benu Petreikiu ir prieš sezono pabaigą iš antrosios lygos atvykusiu Gyčiu Šmantausku, Portugalijos lygoje priešpaskutinė 13-oji liko „Horta“ su Pauliumi Orlovskiu.

Skirtingai nei „Coburg“ rankininkai, „Akureyri“, „Union“ ir „Horta“ dėl išsigelbėjimo kovojo iki paskutiniųjų rungtynių. „Akureyri“ ir „Union“ net turėjo galimybių pakilti į aštuntąją vietą bei patekti į atkrintamąsias varžybas, tačiau finišo tiesiojoje varžovai žaidė geriau. Leobeno ekipa reguliariajame sezone apskritai buvo priešpaskutinė, bet pralaimėjo išlikimo mačą „Bruck“ komandai.

„Horta“ reguliariajame sezone užėmė 12-ąją vietą, bet vieną poziciją prarado išlikimo grupės varžybose.

Beje, K.Stropus antrą sezoną iš eilės atstovavo iš Islandijos pirmosios lygos iškritusiai komandai. Pernai jį toks pat likimas ištiko su Reikjaviko „Vikingur“.

 

… kiti nepakilo

Sezono pabaiga džiaugsmo nesuteikė ir dviem lietuviams, rungtyniavusiems Vokietijos ir Prancūzijos antrosiose lygose.

Vokietijos antrojoje lygoje tarp lyderių ilgai žygiavo „Bietigheim“, kurios rezultatyviausias žaidėjas buvo Gerdas Babarskas. Tačiau kai tikslas buvo visai šalia, Bytighaimo rankininkai patyrė keturis pralaimėjimus iš eilės ir nukrito į penktąją vietą (kelialapius į pirmąją bundeslygą iškovojo trys komandos).

Prancūzijos antrojoje lygoje „Istres“ su Vaidotu Grosu irgi ilgai mynė ant kulnų lyderiams, bet reguliariajame sezone finišavo trečia, o paskui patyrė pralaimėjimą atkrintamųjų varžybų pusfinalyje (kelialapius iškovojo reguliariojo sezono nugalėtoja ir atkrintamųjų varžybų nugalėtoja).

Labai nedaug trūko ir 39-erių Vaidui Klimčiauskui, kuris sezonui įpusėjus prisidėjo prie Šveicarijos trečiojoje lygoje žaidusios „Seen Tigers“ komandos. „Tigrai“ finalo mače varžovams nusileido vos vieno įvarčio skirtumu.