Iki Lietuvos rankinio čempionato pradžios dar liko daugiau nei pusė mėnesio, o Klaipėdos „Dragūnas“ jau šį savaitgalį žais vienas svarbiausių sezono rungtynių. Lietuvos rankinio čempionai šeštadienį pradės varžybas EHF taurės turnyre, kurio pirmajame etape susikaus su Zagrebo „Dubrava“ komanda.

Pirmosios „Dragūno“ ir „Dubrava“ rungtynės vyks šeštadienį Klaipėdoje, o po savaitės komandos dar kartą susitiks Zagrebe. Šios dvikovos nugalėtojai antrajame EHF taurės etape spalio mėnesį susigrums su „Csurgo“ ekipa iš Vengrijos.

 

Senas, bet negarsus

Nors rankinio klubas Zagrebo miesto Dubravos rajone buvo įkurtas daugiau nei prieš pusę amžiaus – 1953 metais, jo metraštyje nėra ypatingai ryškių įrašų. „Dubrava“ tik 2001 metais debiutavo Kroatijos pirmojoje lygoje, iki šiol neiškovojo nė vieno titulo ir vos antrą kartą dalyvauja Europos turnyruose.

Geriausių rezultatų Dubravos rankininkai pasiekė šį dešimtmetį. 2014 metais jie pirmą ir kol kas vienintelį kartą pateko į Kroatijos taurės finalą, o praėjusį sezoną pirmą kartą užėmė trečiąją vietą Kroatijos lygoje.

Galima sakyti, kad „Dubrava“ pasiekė maksimalų rezultatą, nes dvi pirmosios vietos yra tarsi rezervuotos Zagrebo PPD ir Našicų „Nexe“ klubams. PPD čempionų vardo niekam neatiduoda nuo pat Kroatijos nepriklausomybės paskelbimo, ir šių metų pavasarį aukso medalius iškovojo jau 26-ąjį kartą iš eilės. Tuo tarpu „Nexe“ dešimtą sezoną iš eilės pasidabino sidabru.

„Dubrava“ praėjusį sezoną truputį pasvilino padus „Nexe“ komandai, nuo kurios galutinėje lentelėje atsiliko tik 3 taškais (šešių komandų finalo grupėje „Dubrava“ per 10 rungtynių iškovojo 11 taškų, „Nexe“ – 14). Kita vertus, artimiausią persekiotoją „Gorica“ ekipą Dubravos rankininkai aplenkė dar mažiau – vos vienu tašku.

Beje, vieno didžiausių Zagrebo rajonų Dubravos pavadinimas išvertus iš kroatų kalbos reiškia Ąžuolynas. Neatsitiktinai klubo simboliu pasirinktas giles ypač mėgstantis gyvūnas šernas.

 

Buvę lyderiai išsilakstė

Dubravos ekipą sudaro vien kroatų rankininkai, bet garsių pavardžių sudėtyje nėra. Į Kroatijos rinktinę pastaraisiais metais nebuvo kviečiamas nė vienas „Dubrava“ žaidėjas.

Praėjusį sezoną aiškus puolimo lyderis buvo 31-erių Janko Kevičius (129 įvarčiai per 20 rungtynių), rezultatyviai žaidė Ante Babičius, Ivanas Vida, Antonio Kovačevičius ir Bruno Butoracas.

Tačiau po vasaros atostogų iš šio penketo „Dubrava“ gretose liko tik I.Vida. Kiti keturi buvę lyderiai ir vartininkas Igoras Totičius persikėlė į kitas komandas. J.Kevičius išvyko į Izmyro „Goctepe“ (Turkija), B.Butoracas ir A.Babičius – į Prešovo „Tatran“ (Slovakija), A.Kovačevičius – į „Odorhei“ (Rumunija).

Komandą papildė tik du pajėgesni naujokai Petaras Medičius (iš „Poreč“) ir vartininkas Marinas Šutalo (iš „Ormož“), tad palyginti su praėjusiu sezonu „Dubrava“ ženkliai susilpnėjo.

Tiesa, 21-erių P.Medičius turėtų būti labai solidus pastiprinimas. Praėjusį sezoną šis kairysis pusiaukraštinis, turintis ilgametę sutartį su „Zagreb“ klubu, Kroatijos lygos rezultatyviausių žaidėjų sąraše užėmė antrąją vietą (156 įvarčiai per 26 rungtynes).

 

Didžiausia žvaigždė – treneris

„Objektyviai vertinant, komanda yra silpnesnė negu pernai, – sakė naujasis „Dubrava“ treneris Vlado Šola. – Tačiau tai ne pasiteisinimas. Dirbti su dvidešimčia jaunų žmonių bus malonumas, o aš stengsiuosi jiems perteikti savo filosofiją“.

48-erių V.Šola yra didžiausia „Dubrava“ garsenybė. Jis daug metų buvo Kroatijos rinktinės vartininkas, su nacionaline komanda tapo 2004 metų Atėnų olimpinių žaidynių čempionu ir 2003 metų pasaulio čempionu, o baigęs žaidėjo karjerą Kroatijos rinktinėje ėjo vartininkų trenerio pareigas. Tiesa, pastaraisiais metais jis buvo dingęs iš Kroatijos rankinio visuomenės akiračio ir dirbo Rusijos bei Kataro klubuose.

Šiais metais V.Šola priėmė naują iššūkį, bet klubo vadovybė naujajam treneriui labai didelių užduočių nekelia. Pasak „Dubrava“ sporto direktoriaus Zorano Mlinaričiaus, pagrindinis tikslas – patekti tarp šešių geriausių Kroatijos komandų, kurios šalies čempionato antrajame etape kovos finalo grupėje.

„Norime penktą sezoną iš eilės patekti į Kroatijos lygos finalo grupę, – tvirtino Z.Mlinaričius. – Labai norėtumėm, kaip ir praėjusį sezoną sudaryti konkurenciją Našicų „Nexe“ klubui, kuris Kroatijoje tvirtai užima antrąją vietą. Bet pakartoti pernykštį rezultatą bus labai sunku“.

 

„Dragūnas“ irgi pasikeitė

Klaipėdos klube taip pat yra permainų, bet jos ne tokios ženklios. Nors su „Dragūnu“ atsisveikino rezultatyviausias praėjusio sezono klaipėdiečių žaidėjas Lukas Jurys ir Mindaugas Meškauskas, juos pakeisti bandys iš Vokietijos į Lietuvą grįžęs Laurynas Palevičius, iš Panevėžio „Grifo“ atvykęs Lukas Vanagas ir uzbekistanietis Ernestas Ignatenka.

„Keletas rankininkų patyrė smulkias traumas, skundžiasi įvairiais skausmais. Nežinia, ar visi galės žaisti su „Dubrava“, – nerimavo „Dragūno“ treneris Artūras Juškėnas. – Jei turėtumėm daugiau laiko, visi spėtų pasveikti, bet laiko trūkumas maišo visas kortas. Kroatijos rankinis turi gilias tradicijas, varžovai bus stiprūs, norėdami kovoti su jais kaip lygūs su lygiais, turime būti kuo geriau pasiruošę“.

„Dragūnas“ jau įprato tarptautinį sezoną pradėti daug anksčiau negu nacionalinį. Klaipėdiečiai nuolat dalyvauja Europos turnyruose (šis sezonas – aštuntas iš eilės) ir jau kelis kartus pirmąsias oficialias rungtynes žaidė rugsėjo pradžioje.

Deja, „Dragūnui“ pirmasis barjeras dažniausiai būna ir paskutinis. Tris praėjusius sezonus Klaipėdos rankininkai pralaimėjo jau pirmąsias rungtynes: 2014 metų rudenį – „Bregenz“ (Austrija; EHF taurėje), 2015 metų rudenį – Pylvos „Serviti“ (Estija; EHF taurė), 2016 metų rudenį – Sankt Galeno „St.Otmar“ (Šveicarija; Iššūkio taurė).

Pastarąjį kartą dragūniečiai pirmąjį etapą peržengė 2013 metų rudenį, kai EHF taurės starte eliminavo „Kaerjeng“ klubą (Liuksemburgas). Tiesa, antrajame etape buvo nusileista Bakeu „Stiinta“ rankininkams (Rumunija).

Geriausią rezultatą „Dragūnas“ pasiekė 2012-2013 metų sezone, kai pateko į Iššūkio taurės aštuntfinalį ir europines kovas baigė vasario mėnesį.