Atrodė, kad tai neįmanoma. Tačiau Lietuvos rankininkės padarė tai, kas atrodė neįmanoma – trečiadienį pirmosiose Europos čempionato atrankos rungtynėse mūsų šalies rinktinė išvykoje sužaidė lygiosiomis 26:26 su Vokietijos komanda.

Lietuvos rinktinė po labai ilgos pusšeštų metų pertraukos iškovojo tašką Europos čempionato atrankoje, tačiau po finalo sirenos džiaugsmas dėl fantastiško rezultato persipynė su apmaudu dėl išsprūdusios pergalės – lietuvės antrojo kėlinio viduryje pirmavo net šešiais įvarčiais, bet paskutinėmis minutėmis neapgynė persvaros.

Beje, kai kurios lažybų kontoros net nepriėmė statymų už Vokietijos rinktinės pergalę, o kitose kontorose buvo galima lažintis nebent santykiu 1:1,01. Tuo tarpu koeficientas už Lietuvos rinktinės pergalę buvo nuo 1:15 iki 1:26!

 

Nors vokietės buvo aiškios favoritės, į rungtynes atsitiktinai pakliuvę žiūrovai to nebūtų supratę. Lietuvės nuo pirmųjų minučių niekuo nenusileido varžovėms ir komandos pusę kėlinio žygiavo koja kojon – į priekį vienu įvarčiu išsiverždavo tai šeimininkės, tai viešnios.

Lygybė tęsėsi iki pirmojo kėlinio vidurio. O tada apie du tūkstančius į Oldenburgo areną susirinkusių sirgalių ištiko nedidelis šokas. Vokiečiai, suprantama, laukė baltą aprangą vilkinčios komandos spurto, tačiau penkis įvarčius iš eilės įmetė ir į priekį 11:7 nuskuodė rankininkės žaliais marškinėliais!

Lietuvos rankininkės labai kantriai ir drausmingai puolė, ir tik kartais pasikarščiuodavo gindamosis. Tačiau nedideles aikštės žaidėjų gynybos klaideles ramiu veidu ištaisydavo vartininkė Kristina Kvedarienė.

Kitoje aikštės pusėje, kurioje gintis bandė sutrikusi Vokietijos komanda, žiojėjo tokios skylės, kad būtų užtekę vietos net drambliui. Tuo naudojosi iš toli atakavusios arba drąsiai prasiverždavusios antrosios linijos žaidėjos, kurios ir įmetė didžiąją dalį įvarčių.

Kai nuaidėjus pirmojo kėlinio sirenai švieslentėje degė skaičiai 13:11 mūsiškių naudai, atrodė, kad rezultatas geresnis negu geras. Bet dar prieš rankininkėms išeinant į rūbinę skaičiai pasikeitė į 14:11. Lietuvės turėjo teisę atlikti baudos metimą, ir Marija Gedroit rado tarpelį vokiečių sienelėje. Kamuolys, regis, čirkštelėjo kažkurios varžovės ranka ir įskriejo į tolimąjį vartų kampą.

 

Šis epizodas buvo tarsi viso kėlinio atspindys – Lietuvos rinktinei pavykdavo vos ne viskas, o Vokietijos komanda buvo lyg krečiama drugio.

Po pertraukos vaizdas nesikeitė. Lietuvos rinktinė ir toliau žaidė darniai, o vokietės kuo toliau, tuo labiau karščiavosi. Nenuostabu, kad favoritėms nepavyko mažinti skirtumo. Priešingai, lietuvių persvara vis didėjo: iki penkių įvarčių (16:11, 19:14, 21:16), paskui – net iki šešių (23:17, 24:18).

Pergalė buvo visai šalia, bet lemiamą akimirką antrasis taškas iš Lietuvos rinktinės rankų išsprūdo. Galbūt ir lietuvės truputį išsigando savo įžūlumo, bet ir vokietėms pavyko sukaupti paskutinius valios ir jėgų likučius. Vokietijos rinktinė įmetė paskutinius keturis rungtynių įvarčius (likus kelioms minutėms rezultatas buvo 26:22), o Lietuvos rankininkėms niekaip nepavyko surengti sklandžios atakos. Paskutinėmis sekundėmis šeimininkės netgi turėjo galimybę persverti rezultatą, bet kamuolys nuskriejo virš Lietuvos rinktinės vartų.

Kitose grupės rungtynėse Ispanijos rinktinė sutriuškino Turkijos komandą 35:16. Ispanės šios savaitės pabaigoje viešės Lietuvoje ir sekmadienį Alytuje žais antrojo turo rungtynes su mūsų šalies rinktine.

 

Vokietija – Lietuva 26:26 (11:14). Bolk 6, Smits 5, Geschke 5/ Gedroit 9, B.Ivanauskaitė 5, R.Ivanauskaitė 3, Bernatavičiūtė 2, Jurgutytė 2, Kniubaitė 2, Sadauskaitė 2, Kavaliauskaitė 1.