Finalo ketvertui besibeldžiant. Kas yra kas Čempionų lygoje?

Čempionai

Europos Čempionų taurės turnyras rengiamas nuo 1956-1957 metų sezono. 1993 metais turnyras pervadintas Čempionų lyga.

Daugiausiai kartų Čempionų taurės-Čempionų lygos nugalėtoja tapo „Barcelona“. Ji svarbiausią žemyno prizą iškovojo devynis kartus. Penkis kartus čempionu tapo „Gummersbach“ (Vokietija), po tris – „Kiel“ (Vokietija), Prahos „Dukla“ (Čekija), „Ciudad Real“ (Ispanija), „Magdeburg“ (Vokietija) ir Minsko SKA (Baltarusija).

Iš viso per praėjusius 61 sezoną bent po kartą nugalėtoju tapo net 30 klubų iš 15 šalių (skaičiuojant pagal dabartines valstybių sienas).

 

Finalo ketvertai

Čempionų lygos finalo ketvertai rengiami nuo 2010 metų (iki tol finale buvo žaidžiamos dvejos rungtynės abiejų komandų aikštėse). Per praėjusius aštuonis sezonus daugiausiai kartų finalo ketverte žaidė „Kiel“ ir „Barcelona“ (po 6).

Šiedu klubai po du kartus tapo finalo ketverto nugalėtojais: „Kiel“ – 2010 ir 2012 m., „Barcelona“ – 2011 ir 2015 m. Šį dešimtmetį čempionais taip pat tapo „Hamburg“ (2013 m.), „Flensburg-Handewitt“ (2014 m.), Kielcų „Vive“ (2016 m.) ir Skopjės „Vardar“ (2017 m.).

„Montpellier“ ir „Nantes“ šį pavasarį į finalo ketvertą pateko pirmą kartą, „Vardar“ – antrą, PSG – trečią. PSG finalo ketverte debiutavo užpernai, „Vardar“ pernai. Skopjės ir Paryžiaus komandos praėjusiais metais susitiko finale, o jų rungtynes „Vardar“ laimėjo 24:23.

Šiais metais pirmą kartą į finalo ketvertą pateko trys vienos šalies klubai. Toji šalis – Prancūzija.

Šįmečiame finalo ketverte nežais nė viena Vokietijos ir nė viena Ispanijos komanda. Iki šio sezono finalo ketvertas be Vokietijos komandų vyko tik 2017 metais, be Ispanijos komandų – tik 2016 metais.

Visi Čempionų lygos finalo ketvertai rengiami 1998 metais atidarytoje ir 19,5 tūkst. vietų turinčioje „Kolnarena“ – didžiausioje Vokietijos ir penktoje pagal dydį Europos arenoje (neskaičiuojant dengtų futbolo stadionų).

 

Turnyras

Nuo 2015 metų Čempionų lygoje žaidžia 28 klubai. Jie pagrindiniame etape suskirstomi į stipresnę ir silpnesnę pakopas. Dviejose stipresnės pakopos grupėse rungtyniauja po aštuonias komandas, dviejose silpnesnės pakopos grupėse – po šešias komandas.

Šį sezoną Čempionų lygoje startavo po tris Vokietijos ir Prancūzijos, po dvi Vengrijos, Lenkijos, Ispanijos, Makedonijos, Slovėnijos ir Danijos, po vieną Norvegijos, Švedijos, Šveicarijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kroatijos, Rumunijos, Turkijos, Rusijos ir Portugalijos komandą.

Šį sezoną Čempionų lygoje žaidė du lietuviai: Jonas Truchanovičius iš „Montpellier“ (54 įvarčiai per 16 rungtynių) ir Aidenas Malašinskas iš Zaporižės „Motor“ (58 įvarčiai per 12 rungtynių).

Prieš finalo ketvertą buvo paskelbtas sezono geriausių žaidėjų septynetas. Į jį pateko vartininkas serbas Arpadas Šterbikas („Vardar“), aikštės žaidėjai vokietis Uwe Gensheimeris (PSG), norvegas Sanderis Sagosenas (PSG), prancūzas Nikola Karabatičius (PSG), norvegas Bjarte Myrholas („Skjern“), prancūzas Dika Memas („Barcelona“) ir ispanas Davidas Balagueris („Nantes“). Geriausiu gynėju išrinktas prancūzas Luka Karabatičius (PSG), geriausiu jaunu žaidėju – prancūzas Romainas Lagarde‘as („Nantes“), geriausiu treneriu – Patrice‘as Canayer („Montpellier“).

 

Lietuviai

Lietuva dėl žemo reitingo (šiuo metu užima 40-ąją vietą) neturi teisės registruoti komandos net ir Čempionų lygos atrankos turnyre.

Vienintelis Čempionų lygos grupių etape žaidęs Lietuvos klubas yra Kauno „Granitas“. Kauniečiai 1996-1997 metų sezone pateko tarp 16 geriausiųjų (buvo sudaromos keturios grupės po keturias komandas), o 2004-2005, 2005-2006 ir 2008-2009 metų sezonuose – tarp 32 geriausiųjų (aštuonios grupės po keturias komandas). „Granitas“ tris kartus grupėje užėmė paskutinę ketvirtąją vietą ir tik 2004-2005 metų sezone aplenkė vieną komandą ir finišavo trečias, bet į kitą etapą nepateko.

Vienintelis Čempionų lygos pusfinalyje žaidęs Lietuvos rankininkas yra Dalius Rasikevičius. „Zagreb“ komanda, kuriai jis atstovavo 1999-2001 metais, tarp keturių geriausiųjų pateko 2000 metų pavasarį. „Zagreb“ išvykoje pralaimėjo pirmąsias pusfinalio rungtynes „Kiel“ klubui 21:32, o namie atsirevanšavo nepakankamu skirtumu 22:13.

 

 

 

Visi Čempionų lygos finalo ketvertai

Metai Čempionas Finalininkas Rezult. 3 vieta 4 vieta
2010 „Kiel“, VOK „Barcelona“, ISP 36:34 „Ciudad Real“, ISP Čechovo „Medvedi“, RUS
2011 „Barcelona“, ISP „Ciudad Real“, ISP 27:24 Manhaimo „Rhein Neckar“, VOK „Hamburg“, VOK
2012 „Kiel“, VOK Madrido „Atletico“, ISP 26:21 „Kobenhavn“, DAN Berlyno „Fuchse“, VOK
2013 „Hamburg“, VOK „Barcelona“, ISP 30:29 Kielcų „Vive“, LEN „Kiel“, VOK
2014 „Flensburg-Handewitt“, VOK „Kiel“, VOK 30:28 „Barcelona“, ISP Vespremo „Telekom“, VEN
2015 „Barcelona“, ISP Vespremo „Telekom“, VEN 28:23 Kielcų „Vive“, LEN „Kiel“, VOK
2016 Kielcų „Vive“, LEN Vespremo „Telekom“, VEN 39:38‘pp Paryžiaus PSG, PRA „Kiel“, VOK
2017 Skopjės „Vardar“, MAK Paryžiaus PSG, PRA 24:23 Vespremo „Telekom“, VEN „Barcelona“, ISP

 

 

Parašykite komentarą