Sveikatos krizė prisvilino pirmąjį persitvarkiusios Baltijos rankinio lygos blyną. Pernai Lietuvos, Latvijos ir Estijos rankinio vadovams nusprendus įvykdyti regioninio turnyro reformą, Baltijos lygoje šį sezoną nebežaidė Suomijos, Baltarusijos ir Ukrainos komandos, tačiau COVID-19 pandemija sutrukdė įgyvendinti visus planus.

.

Jei viskas būtų vykę sklandžiai, Baltijos lygos reguliariajame sezone komandos būtų sužaidusios 132 rungtynes. Tačiau dėl kelionių ribojimų ar rankininkams užsikrėtus koronavirusu, net 70 rungtynių buvo atšauktos. Komandos sužaidė mažiau nei pusę planuotų rungtynių – tik 62.

Griežčiausi judėjimo ribojimai galioja Latvijoje. Todėl šios šalies komandos nežaidė nė vienerių rungtynių su lietuviais ir žaidė tik dvejas rungtynes su estais (jas laimėjo Estijos komandos).

Lietuvos ir Estijos komandos sužaidė 24 iš 32 numatytų tarpusavio rungtynių. 11 rungtynių vyko Lietuvoje, 13 – Estijoje.

Visą estišką programos dalį įvykdė tik viena Lietuvos komanda „Dragūnas“. Maža to, klaipėdiečiai, žaisdami su estais, nepatyrė nė vieno pralaimėjimo ir per 8 rungtynes iškovojo 14 taškų. Kad rezultatas būtų idealus, sutrukdė lygiosios Pylvoje ir Viljandyje.

„Šviesos“ rankininkai laimėjo 4 iš 5 rungtynių su Estijos komandomis. Įdomu, kad vilniečiai suklupo silpniausios estų ekipos „Tapa“ aikštėje, bet abu kartus įveikė šį sezoną į Europos taurės ketvirtfinalį patekusį Pylvos klubą.

„Varsa“ laimėjo 2 iš 4 rungtynių su estais, „Granitas“ – 3 iš 7. Kauniečiai laimėjo visas trejas rungtynes savo aikštėje, bet visus keturis kartus pralaimėjo Estijoje.

Nors „Dragūnas“ su estais kovojo truputį geriau negu „Šviesa“, vilniečiai reguliariojo sezono nugalėtojais tapo dėl geriausių rezultatų Lietuvos klubų tarpusavio dvikovose. Jose Vilniaus komanda per 6 rungtynes iškovojo 11 taškų ir prarado tik vieną tašką namie žaisdama su „Varsa“. Tuo tarpu „Dragūnas“ tik po vieną kartą įveikė Alytaus bei Kauno komandas ir neiškovojo nė vieno taško žaisdamas svečiuose.

.

.