Lietuvos vyrų rankinio rinktinė šiais metais po ilgos pertraukos dalyvaus Europos pirmenybėse. Lietuvos rankininkai į vieną iš didžiųjų turnyrų pateko pirmą kartą šiame amžiuje, o geriausius laikus mūsų šalies vyrų rinktinė išgyveno XX amžiaus pabaigoje. Tuomet Lietuvos komanda iškovojo kelialapius į du iš eilės svarbiausius rankinio turnyrus: Japonijoje vykusias 1997 metų pasaulio pirmenybes ir Italijoje surengtas 1998 metų Europos pirmenybes.

.

Pradžia – mažame Slovėnijos miestelyje

Atkūrus valstybės Nepriklausomybę, Lietuvos vyrų rankinio rinktinė oficialiose varžybose debiutavo 1993 metų pavasarį. Tuo metu prasidėjo pirmųjų Europos pirmenybių atrankos turnyras, kuriame lietuviai dėl kelialapio į baigiamąją dalį kovojo su Vengrijos, Norvegijos, Slovėnijos ir Gruzijos rankininkais.

Oficialių varžybų krikštą Lietuvos rankininkai gavo 1993 metų kovo 7 dieną nedideliame Slovėnijos miestelyje Hrpelėse. Nors į rinktinę atvyko beveik visi geriausi žaidėjai, tarp jų – rungtyniavę užsienio klubuose, o ryškiausia Antano Skarbaliaus treniruojamos komandos žvaigždė buvo olimpinis čempionas Valdemaras Novickis, autobusu į Slovėniją keliavusiems lietuviams iškovoti pergalės nepavyko.

Slovėnijos rinktinė po lygios kovos nugalėjo lietuvius 22:20 (11:11), o Lietuvos komandoje per istorines rungtynes rezultatyviausiai žaidė po 5 įvarčius įmetė Arnoldas Čepulis ir Laisvidas Jankevičius bei 4 kartus varžovų vartininką pramušęs Kazys Daugėla.

Pirmąją pergalę Lietuvos rinktinė iškovojo Maskvoje, kur 1993 metų birželio 13-14 dienomis dukart susitiko su Gruzijos rankininkais. Šiuos varžovus lietuviai abukart sutriuškino be didelio vargo 30:18 (18:8) ir 27:15 (11:5).

Lietuvoje rankininkai pirmąsias atrankos rungtynes žaidė 1993 metų spalio 20 dieną, kai į Kauną atvyko Vengrijos rinktinė. Nors mačo pradžia nežadėjo nieko gero ir pirmajame kėlinyje šeimininkai atsiliko 5:13, po pertraukos Lietuvos rinktinė, palaikoma tūkstančio „Kaustos“ salėje susigrūdusių sirgalių ir vedama 8 įvarčius įmetusio L.Jankevičiaus, atliko sporto žygdarbį ir pasiekė pergalę 23:20 (8:14).

Po to Lietuvos rinktinė atsirevanšavo slovėnams, bet taškų neužteko. Vienintelį kelialapį į 1994 metų Europos pirmenybes iškovojo Vengrijos rinktinė, o slovėnai gavo teisę žaisti atkrintamąjį atrankos mačą, kuriame įveikė čekus ir žengė vengrų pėdomis.

Lietuvos rinktinei nepavyko ir 1996 metų Europos pirmenybių atrankos turnyre, kuriame teko užleisti kelią Danijos ir Vokietijos rankininkams.

.

Į Japoniją – per Australiją

Pasaulio pirmenybių atrankos turnyrai dešimtojo dešimtmečio viduryje nebuvo rengiami. Kelialapiai į pasaulio pirmenybes būdavo išdalijami Europos čempionatuose.

Tik prieš 1997 metų pasaulio pirmenybes Tarptautinė rankinio federacija (IHF) pakeitė atrankos sistemą ir pirmą kartą surengė Europos zonos atrankos turnyrą. Lietuvos rankininkai sugebėjo tuo pasinaudoti ir pirmą sykį iškovojo kelialapį į vieną iš didžiųjų rankinio turnyrų.

Europos zonos atrankos turnyre lietuviai pateko į vieną grupę su Vengrijos, Ukrainos ir Makedonijos rinktinėmis. 1996 metų rudenį Lietuvos komanda po du kartus nugalėjo ukrainiečius ir makedonus bei pasidalijo po pergalę su vengrais.

Kadangi lietuviai varžovų aikštėje vengrams pralaimėjo (20:27) didesniu skirtumu, negu nugalėjo namie (28:25), vienintelį tiesioginį kelialapį iškovojo Vengrijos rinktinė. Tačiau Lietuvos rinktinė pasirodė geriausiai tarp grupėse antrąją vietą užėmusių komandų, todėl gavo teisę žaisti tarpžemyninį atrankos mačą su Australijos rankininkais.

Pagal IHF nuostatus abejos tarpžemyninio mačo rungtynės 1997 metų pradžioje turėjo būti žaidžiamos Okeanijos čempionų aikštėje. Lietuvos rankinio vadovams kelionė į Pietų pusrutulį tapo didele finansine našta ir kelias savaites net nebuvo aišku, ar federacija sukrapštys reikiamą sumą.

Vis dėlto rankininkams pavyko pasiekti Australiją, o įveikti šios šalies rinktinę nebuvo sudėtinga. Lietuviai, kuriuos nedidelėje Sidnėjaus arenoje palaikė keli šimtai Australijoje įsikūrusių išeivių, dukart sutriuškino šeimininkus 27:13 (14:8) bei 30:15 (13:9) ir gavo kelialapį į pasaulio pirmenybes.

.

Rinktinės branduolys – iš „Granito“

„Pirmąsias rungtynes su Saudo Arabija turime laimėti. Pergalė įkvėptų kovai su Jugoslavija. Po to lauks dvikova su Alžyru – vėl įveikiamas varžovas. Norėtųsi grupėje užimti kuo aukštesnę vietą, nes po to lauks labai stiprūs varžovai iš kitos grupės. Vis dėlto ką nors prognozuoti sunku – nežinome, kokias turėsime galimybes rengtis pasaulio čempionatui“, – iš Australijos parvežęs kelialapį į pasaulio pirmenybes, tolimesnius planus kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ dėstė rinktinės trenerio pareigose Antaną Skarbalių pakeitęs Valdemaras Novickis.

Pasaulio pirmenybės Kumamote prasidėjo gegužės 17 dieną, o Lietuvos rankininkai į treniruočių stovyklą susibūrė balandžio pabaigoje. Rinktinė iš pradžių kelias dienas triūsė Rukloje esančiame „Achemos“ sveikatingumo centre, po to autobusu išvyko į Kroatiją ir dalyvavo Dubrovnike surengtame keturių komandų turnyre.

Treneris V.Novickis į rinktinę pakvietė 20 rankininkų. Net vienuolika rinktinės žaidėjų atstovavo Kauno „Granitui“, trys – „Šiauliams“, vienas – Kauno „Lūšiai“, kiti penki atvyko iš Vokietijos, Norvegijos ir Kroatijos klubų.

Į Japoniją išskrido penkiolika žaidėjų, ryžtingai nusiteikusių aukštai pakelti Lietuvos rankinio vėliavą. „Mus ypač suvienijo sėkmė pasaulio čempionato atrankos varžybose. Rungtyniaudami visada jaučiame vienas kito paramą. Todėl mūsų tvirtas kolektyvas priešiškai nusiteikęs varžovų atžvilgiu ir pasiryžęs kovoti“, – prieš kelionę optimizmu tryško vyriausias rinktinės rankininkas 30-metis Gediminas Bučys.

.

Susižeidė du rankininkai

1997 metų pasaulio pirmenybėse dalyvavo 24 komandos, pirmajame etape suskirstytos į keturias grupes. Lietuvių varžovai A grupėje be jau minėtų Saudo Arabijos, Jugoslavijos ir Alžyro rinktinių buvo Islandijos ir Japonijos rankininkai.

Kaip ir žadėjo treneris, debiuto rungtynės susiklostė gana lengvai. Nepaisant startinio nerimo, Lietuvos rinktinė sutriuškino Saudo Arabijos komandą 27:18 (12:6).

Tačiau geros nuotaikos neužteko per antrąsias rungtynes su Jugoslavijos rankininkais. Varžovai buvo aiškiai stipresni ir šventė pergalę 29:21 (17:10). O trečiajame ture lietuviams labai nesėkmingai susiklostė dvikova su Alžyro rankininkais, su kuriais buvo sužaista lygiosiomis 19:19 (10:10). 51-ąją min. lietuviai pirmavo 18:14, bet praleido penkis įvarčius paeiliui, o likus žaisti apie 2 min. rezultatą vėl išlygino G.Bučys.

Tai, kad nepavyko iškovoti pergalės, nebuvo didžiausia bėda. Lietuvos rinktinė vieną po kito prarado du svarbius žaidėjus: per apšilimą susižeidė vartininkas Almantas Savonis, o po to kelio traumą patyrė Kazys Daugėla.

A.Savonį sėkmingai pakeitė Arūnas Vaškevičius, kuris paskutinę minutę atrėmė du pavojingus varžovų metimus ir išgelbėjo bent tašką. „Tokiose įtemptose rungtynėse reikėjo stiprių nervų. Mums, vartininkams, visuomet reikia daugiau dvasinių, o ne fizinių jėgų. Šiandien man pavyko susikaupti. Mačiau tik kamuolį, daugiau nieko“, – po rungtynių sakė 24-erių A.Vaškevičius.

K.Daugėla žaisti kitose rungtynėse nebegalėjo, o A.Savonis grįžo į rinktinės vartus ir gynė juos kęsdamas skausmą. „Gerai, kad varžovai nežinojo, jog mano viena koja traumuota. Būtų galėję pasinaudoti silpnąja vieta“, – po grupės varžybų sakė A.Savonis.

.

Užėmė dešimtąją vietą

Abu vartininkai per paskutines dvejas grupės rungtynes žaidė patikimai. Tačiau ketvirtajame ture rungtyniaujant su islandais koją kišo klaidos. Ir paskutinę minutę Lietuvos rankininkai turėjo gerą galimybę išlyginti rezultatą, bet suklydo greitoje atakoje. Islandijos rinktinė įveikė mūsų šalies komandą 21:19 (10:8).

Lemiamose rungtynėse dėl kelialapio į atkrintamąsias varžybas prieš Lietuvos rankininkus išsirikiavo pirmenybių šeimininkė Japonijos rinktinė. Nors Kumamoto arenoje japonus palaikė daugiau nei 10 tūkstančių sirgalių, varžovai buvo įveikti įtikinamai. Lietuvos rinktinė nugalėjo 24:15 (11:7) ir A grupėje užėmė trečiąją vietą. Lietuviai surinko 5 taškus, o juos aplenkė Islandija (9 taškai) ir Jugoslavija (8). Ketvirtąjį kelialapį į aštuntfinalį iškovojo Japonija (4), o lentelės apačioje liko Alžyras (4) ir Saudo Arabija (0).

„Mūsų užduotis – patekti tarp 16 stipriausių pasaulio komandų – įvykdyta, – po grupės varžybų džiaugėsi treneris V.Novickis. – Vyrai patikėjo, kad čia galima kovoti su visomis komandomis. Stabiliausiai rungtyniavo komandos kapitonas G.Bučys, vartininkas A.Vaškevičius, gindamiesi gerai žaidė A.Gedvilas ir J.Marcinkevičius. Per rungtynes su Japonija blykstelėjo L.Jankevičius“.

V.Novickis tikėjo, kad galima lygiai kovoti ir su aštuntfinalio varžove Švedijos rinktine. Tačiau švedai davė lietuviams kito lygio rankinio pamoką ir nesunkiai pasiekė pergalę 32:20 (18:9).

„Lietuvai didelis laimėjimas buvo patekti į pasaulio pirmenybių aštuntfinalį, rinktinės rezultatą įvertino buvęs jos treneris Antanas Skarbalius. – Tačiau keista, kad su švedais vyrai nepakovojo. Lietuvos rankininkams pritrūko patirties, todėl jie žaidė nestabiliai. Yra žaidėjų, kurie savo rinktinėms atstovavo po kelis šimtus kartų, o Lietuvos komanda tokios patirties nespėjo sukaupti.“

Galutinėje pasaulio pirmenybių lentelėje Lietuvos rinktinė užėmė dešimtąją vietą.

1997 metų pasaulio čempionais tapo rusai, finale nugalėję Švedijos rankininkus 23:21 (11:10). Bronzos medalius laimėjo Prancūzijos rinktinė.

.

Kitoje dalyje – pasakojimas apie 1998 m. Europos pirmenybes