2016 metai
2016 metais didysis rankinis atkeliavo į Lenkiją. Stipriausios žemyno komandos kovojo keturiuose šios šalies miestuose: Krokuvoje, Gdanske, Katovicuose ir Vroclave. Rankininkų kovas stebėdavo vidutiniškai 8350 žiūrovų per rungtynes. Tai – Europos pirmenybių rekordas.
Čempionės vardą po dvylikos metų pertraukos susigrąžino Vokietijos rinktinė. Vokiečiai jau pirmajame ture pralaimėjo ispanams 29:32 (15:18), bet po to nebeklupo, o finale sulaukė progos atsiskaityti su juos nugalėjusiais varžovais. Paskutinėse turnyro rungtynėse, kurias Krokuvos arenoje stebėjo 15000 žiūrovų, Vokietijos rinktinė įveikė Ispanijos komandą 24:17 (10:6).
Bronzos medalius dar kartą iškovojo Kroatijos rinktinė. Ji mažajame finale įveikė Norvegijos rankininkus 31:24 (15:11).
Nors Ispanijos rinktinė netapo čempione, jos žaidėjai gavo abu svarbiausius asmeninius prizus. Naudingiausio žaidėjo prizas įteiktas Rauliui Entrerriosui, rezultatyviausio – 48 įvarčius įmetusiam Valero Riverai.
.
2018 metai
Per dvylika Europos pirmenybių Ispanijos rinktinė šešis kartus iškovojo sidabro arba bronzos medalius, tačiau nė karto netapo čempione. Ispanų aukso valanda išmušė 2018 metais per tryliktąsias pirmenybes, kurios vyko keturiuose Kroatijos miestuose Zagrebe, Splite, Varaždine ir Poreče.
Zagrebas tapo pirmuoju miestu, kuriame Europos pirmenybių finalo rungtynės vyko antrą kartą. Tiesa, šeimininkų komandai nuvylus sirgalius ir nepatekus į pusfinalį, per lemiamus mačus arenoje liko labai daug tuščių vietų.
Ispanai visą turnyrą vaikščiojo prarajos kraštu ir tik paskutinėse grupės etapo rungtynėse, kuriose įveikė vokiečius, užsitikrino kelialapį į pusfinalį. Per finalo rungtynes ispanams irgi teko vytis ilgai pirmavusius varžovus, bet lemiamu metu trenerio Jordžio Riberos gvardija žaidė labai tiksliai ir nugalėjo Švedijos rinktinę 29:23 (12:14).
Su bronzos medaliais namo grįžo Prancūzijos rankininkai, rungtynėse dėl trečiosios vietos įveikę Danijos rinktinę 32:29 (17:14), Prancūzai Nikola Karabatičius ir Lucas Abalo iškovojo penktuosius Europos pirmenybių medalius. Jų kolekcijose yra po tris aukso ir du bronzos apdovanojimus.
Naudingiausiu turnyro rankininku išrinktas švedas Jimas Gottfridssonas. Rezultatyviausiai žaidė čekas Ondrejus Zdrahala, įmetęs 56 įvarčius. O.Zdrahala tapo trečiuoju Čekijos rankininku, per Europos pirmenybes nuskynusiu rezultatyviausiojo laurus.
Visas trejas rungtynes pralaimėjusioje ir priešpaskutinę 15-ąją vietą užėmusioje Austrijos rinktinėje žaidė du lietuviai. Prie komandos senbuvio Vytauto Žiūros prisidėjo Romas Kirveliavičius.
.
2020 metai
Europos rankinio federacija (EHF) prieš 2020 metų žemyno pirmenybes padidino turnyre dalyvaujančių komandų skaičių iki 24 ir suteikė šeimininkių teises net trims šalims: Švedijai, Austrijai ir Norvegijai. Europos pirmenybės pirmą kartą vyko daugiau nei vienoje šalyje.
Grupių varžybas priėmė Trondheimas (Norvegija), Viena, Gracas (Austrija), Malmė ir Gioteborgas (Švedija), o lemiami mačai buvo surengti Stokholmo „Globe“ stadione.
Aukso medaliais antrą kartą paeiliui pasidabino Ispanijos rankininkai. Tačiau priešingai nei prieš dvejus metus, ispanai šįkart nepatyrė nė vieno pralaimėjimo. Finale Ispanijos rinktinė nugalėjo Kroatijos komandą 22:20 (12:11).
Kroatai per visą Europos pirmenybių istoriją iškovojo šešis medalių komplektus (daugiau apdovanojimų turi tik viena komanda – aštuonis kartus ant garbės pakylos stovėjusi Ispanijos rinktinė), tačiau nė karto netapo čempionais. Kroatijos rankininkai po tris kartus laimėjo sidabro ir bronzos medalius.
Mažajame finale Norvegijos rinktinė nugalėjo Slovėnijos komandą 28:20 (12:9). Norvegai žemyno pirmenybių medalius laimėjo pirmą kartą.
Norvegijos rinktinės lyderis Sanderis Sagosenas pelnė 65 įvarčius ir tapo rezultatyviausiu žaidėju. Jis pasiekė per vieną turnyrą įmestų įvarčių rekordą. Geriausiu Europos pirmenybių rankininku buvo išrinktas kroatas Domagojus Duvnjakas.
.



1 dalis – 1994-2002 metai
2 dalis – 2004-2014 metai
.
