2004 metai

Šeštąsias Europos pirmenybes rengė Slovėnija. Svarbiausios dvikovos vyko šalies sostinėje Liublianoje, o per grupių varžybas komandos taip pat buvo įsikūrusios Celėje, Koperyje ir Velenėje.

Įvykus kartų kaitai atsitraukė keturiskart Europos čempionė Švedijos rinktinė, kuri iš kovos dėl medalių pasitraukė labai anksti – likus dviem turams iki grupės varžybų pabaigos ir užėmė tik septintąją vietą.

Į laisvą sostą atsisėdo Vokietijos rinktinė, gana vangiai pradėjusi turnyrą, bet pamažu įsibėgėjusi ir finale įveikusi Slovėnijos komandą 30:25 (16:10). Vokiečiai pirmą kartą tapo Europos čempionais, o slovėnai žaisdami namie iškovojo iki šiol vienintelius žemyno pirmenybių medalius.

Rungtynėse dėl trečiosios vietos Danijos rankininkai nugalėjo Kroatijos komandą 31:27 (15:14).

Abu svarbiausius asmeninius išsivežė kroatai. Geriausiu rankininku buvo išrinktas Ivano Baličius, o rezultatyviausiai žaidė 46 įvarčius įmetęs Mirza Džomba.

.

2006 metai

Po dvejų metų Europos rankinio grietinėlė susirinko kitoje Alpių šalyje – Šveicarijoje. Varžybos vyko penkiuose miestuose, o paskutinis akordas nuskambėjo Ciuriche.

Šios pirmenybės taip pat buvo pažymėtos tuo, kad čempionės vardą gynusi komanda ne tik prarado titulą, bet ir nepateko net į pusfinalį – Vokietijos rankininkai užėmė penktąją vietą. Tiesa, vokiečiams nepasisekė traukiant burtus, nes jau pirmajame etape reikėjo žaisti su puikiai pasirengusiomis Prancūzijos ir Ispanijos rinktinėmis.

Būtent šios dvi komandos visą turnyro nuotolį įveikė galingiausiai ir susitiko finale. Pirmajame etape jų tarpusavio rungtynes gana įtikinamai laimėjo ispanai 29:26 (17:9), tačiau paskutinę pirmenybių dieną prancūzai atsiskaitė su kaupu ir finale sutriuškino Ispanijos komandą 31:23 (17:13). Nugalėtojams net 11 įvarčių įmetė viena ryškiausių šio amžiaus pasaulio rankinio žvaigždžių, tuo metu vos 21-erių Nikola Karabatičius.

Mažajame finale, kaip ir prieš dvejus metus, Danijos rinktinė įveikė Kroatijos komandą 32:27 (16:9).

Prancūzai pirmą kartą tapo čempionais, ispanai trečią kartą pralaimėjo finale, o danai trečią kartą iš eilės laimėjo bronzos medalius.

Nors kroatai antrą kartą paeiliui užėmė ketvirtąją vietą, jų lyderis Ivano Baličius antrą kartą iš eilės buvo išrinktas naudingiausiu Europos pirmenybių rankininku.

Rezultatyviausio žaidėjo prizą gavo tuo metu Slovėnijai atstovavęs baltarusis Siarhejus Rutenka. Jis pelnė 51 įvartį. Įdomu, kad S.Rutenka per Europos pirmenybes žaidė ir Slovėnijos, ir Baltarusijos rinktinėje. Be to, jis gavo Ispanijos pilietybę ir buvo kalbinamas žaisti šios šalies rinktinėje.

Norvegas Kjetilas Strandas per antrojo etapo rungtynes su islandais pasiekė Europos pirmenybių rezultatyvumo rekordą. Jis įmetė net 19 įvarčių. Norvegai nugalėjo 36:33.

.

2008 metai

2008 metais Europos rankinio pirmenybės pasiekė šiauriausią savo tašką – Trondheimą. Jis buvo vienas iš penkių Norvegijos miestų, kuriuose vyko aštuntosios žemyno pirmenybės.

Jose nė vienai komandai nepavyko išvengti pralaimėjimo, bet per svarbiausias rungtynes geriausiai žaidė Danijos rankininkai. Danai vienintelę nesėkmę patyrė pirmojo etapo pirmajame ture, kuriame jiems nemalonią staigmeną pateikė šeimininkė Norvegijos rinktinė. Tačiau visų kitų mačų scenarijų rašė legendinis Danijos treneris Ulrikas Wilbekas. Jo septynetas finale nugalėjo Kroatijos komandą 24:20 (13:10).

Rungtynėse dėl bronzos medalių Europos čempionės vardą praradusi Prancūzijos ekipa sutriuškino Vokietijos rankininkus 36:26 (18:9).

Prancūzų žvaigždė Nikola Karabatičius buvo išrinktas geriausiu turnyro rankininku. Rezultatyviausio žaidėjo vardą pasidalijo net trys rankininkai. N.Karabatičius, kroatas Ivano Baličius ir danas Larsas Christiansenas įmetė po 44 įvarčius.

.

2010 metai

Prieš keliolika metų geriausias desertas rankinio gurmanams buvo Prancūzijos ir Kroatijos rinktinių rungtynės bei jų lyderių Nikolos Karabatičiaus ir Ivano Baličiaus dvikovos. Europos pirmenybių finale šios dvi superžvaigždės susidūrė tik kartą – per 2010 metais penkiuose Austrijos miestuose vykusį turnyrą.

Nei prancūzai, nei kroatai iki finalo nepatyrė nė vieno pralaimėjimo. Tačiau abi komandos ilgai nerodė čempioniško žaidimo ir net prieš aiškius autsaiderius laimėdavo girgždėdamos. Vis dėlto pirmi savotiškus pančius nusimetė Prancūzijos rankininkai, kurie pusfinalyje įtikinamai pranoko Islandijos rinktinę 36:28 (16:14), o paskui Vienoje vykusiame finale nugalėjo ir Kroatijos komandą 25:21 (12:12).

Bronzos medalius pirmą kartą iškovojo Islandijos rankininkai, mažajame finale įveikę Lenkijos rinktinę 29:26 (18:10). Tuo tarpu Europos čempionės vardą gynusi Danijos rinktinė užėmė tik penktąją vietą.

Naudingiausiu turnyro žaidėju buvo išrinktas Čekijos rinktinės lyderis Filipas Jicha. Jis buvo ir rezultatyviausias pirmenybių rankininkas. Čekas pelnė 53 įvarčius.

Europos pirmenybėse debiutavusioje Austrijos rinktinėje žaidė vilnietis Vytautas Žiūra. Jis įmetė 15 įvarčių. Austrai sužaidė lygiosiomis su būsimaisiais prizininkais islandais, svarbiausiose pirmojo etapo rungtynėse nugalėjo serbus, antrajame etape įveikė rusus ir užėmė devintąją vietą.

.

2012 metai

2004 metais Serbijos sostinėje buvo atidaryta beveik 20 tūkstančių vietų turinti Belgrado arena. Iškart po to Serbija padavė paraiškas priimti kelis didelius sporto renginius, o 2012 metais atėjo eilė ir Europos vyrų rankinio pirmenybėms. Kartu su Belgradu rankinio forumą priėmė kiti trys šalies miestai Novi Sadas, Vršacas ir Nišas.

Nors Serbijos vyrų rankinyje tuo metu jau buvo prasidėjęs ilgas nuosmukis, šeimininkų komanda sugebėjo driokstelėti ir iki finalo nužygiavo pralaimėjusi tik vienerias nieko nelėmusias rungtynes Makedonijos rankininkams. Vis dėlto lemiamoje dvikovoje 21800 sirgalių užnugaris šeimininkams nepadėjo ir jie pralaimėjo antrą kartą Europos čempione tapusiai Danijos rinktinei 19:21 (7:9).

Danai į finalą prasmuko pro adatos skylutę. Jie pirmajame etape pralaimėjo ir serbams, ir lenkams, todėl antrojo etapo grupėje turėjo ne tik laimėti visas rungtynes, bet ir laukti palankių rezultatų konkurentų dvikovose.

Bronzos medalius iškovojo Kroatijos rankininkai, mažajame finale įveikę Ispanijos komandą 31:27 (13:12).

Beje, ispanai vieninteliai iki pusfinalio nepatyrė nė vieno pralaimėjimo, tačiau lemiamu metu palūžo žaisdami ir su danais, ir su kroatais.

Oficialiais duomenimis „Beogradska“ arenoje daugiau negu 20 tūkstančių žiūrovų stebėjo ketverias rungtynes. O Europos pirmenybių lankomumo rekordas buvo pasiektas antrojo etapo rungtynėse, kuriose susitiko Serbijos ir Makedonijos komandos. Į jų dvikovą atėjo 24805 sirgaliai.

Geriausiu turnyro žaidėju buvo išrinktas Serbijos rinktinės lyderis Momiras Iličius. Rezultatyviausiai žaidė 61 įvartį įmetęs makedonas Kirilas Lazarovas.

.

2014 metai

Nuo 2006 iki 2012 metų Europos čempionėmis po du kartus tapo Prancūzijos ir Danijos rinktinės. Tačiau per keturis turnyrus šios dvi komandos nė karto nesusitiko finale. Ši spraga buvo užpildyta per 2014 metų Europos pirmenybes, kurios vyko keturiuose Danijos miestuose Herninge, Olborge, Orhuse ir Brondbiu.

Suprantama, per šį turnyrą ypatingai buvo nusiteikę Danijos rankininkai. Jie iki pat finalo pateisino savo aistruolių lūkesčius ir laimėjo visas septynerias rungtynes. Prancūzai iškovojo penkias iš eilės pergales, bet užsitikrinę pirmąją vietą grupėje, leido sau atsipalaiduoti ir nusileido švedams.

Vis dėlto ši nesėkmė nieko nereiškė. Finale Prancūzijos komanda nutildė šeimininkų sirgalius ir jau pirmajame kėlinyje pradėjo triuškinti Danijos rankininkus. Herningo arenoje, stebint 14 tūkstančių žiūrovų, prancūzai pasiekė Europos pirmenybių finalų rezultatyvumo rekordą ir šventė pergalę 41:32 (23:16).

Dėl bronzos medalių antra kartą paeiliui kovojo Ispanijos ir Kroatijos rinktinės. Šįkart stipresni buvo ispanai 29:28 (16:13).

Geriausiu Europos pirmenybių rankininku antrą kartą buvo išrinktas serbų-kroatų kilmės Prancūzijos rinktinės lyderis Nikola Karabatičius. Rezultatyviausio žaidėjo prizą išsivežė ispanas Joanas Canellasas, kuris įmetė 50 įvarčių.

Į Europos pirmenybes vėl pateko Austrijos rinktinė, kuriai atstovavo Vytautas Žiūra. Austrai nugalėjo čekus bei vengrus ir užėmė 11-ąją vietą.

.