Pasaulio sporto bendruomenė susivienijo ir atkirto nuo tarptautinių renginių karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos sportininkus. Nors kai kurios svarbiausios pasaulio sporto organizacijos kelias dienas tik nerišliai mykčiojo, spaudžiant visuomenei net ir jos galiausiai pašalino Rusiją iš tarptautinių varžybų. Tačiau Rusijos sportas šiuo metu yra sukaustytas ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.

.

Uždarė oro uostus

Rusijos gyvenimą trikdo ne vien griežtos Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų bei kitų šalių sankcijos, bet ir pačios Rusijos valdžios sprendimai. Kremliui pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, dar praėjusią savaitę buvo uždaryti daugelio Pietų Rusijos miestų oro uostai. Lėktuvų nepriėmė Krasnodaras, Rostovas prie Dono, Stavropolis, Voronežas, Sočis, keli kiti dideli miestai.

Krasnodare ir Rostove praėjusį savaitgalį turėjo vykti Rusijos futbolo lygos rungtynės, tačiau varžovai negalėjo atskristi į šiuos miestus, todėl rungtynės buvo nukeltos. Pietų ir Šiaurės Kaukazo federalinėse apygardose, kuriose yra šie miestai, taip pat neįvyko žemesnių futbolo lygų, kitų sporto šakų Rusijos pirmenybių rungtynės.

Nors šią savaitę buvo paskelbta, kad Pietų ir Šiaurės Kaukazo oro uostai bus uždaryti bent iki kovo 7 dienos, antradienį Maskvos CSKA komanda nuskrido į Sočį, kur turėjo žaisti šalies taurės rungtynes.

Dėl sutrikusio susisiekimo atvykti į Astrachanę, kur vyko Rusijos rankinio lygos rungtynės, nesugebėjo paskirti teisėjai. Dėl to į aikštę teko eiti dviem vietiniams 19-mečiams teisėjams.

.

Rankinis šiuose kraštuose yra ypač stipriai išvystytas ir Rusijos rankinio lygose žaidžia labai daug Pietų federalinės apygardos klubų. Todėl rankinio varžybos sutrikdytos labiau nei kitų sporto šakų. O šalies vyrų rankinio lygoje žaidžia ir komanda iš ypatingą statusą turinčio Pietų Uralo miesto Sniežinsko.

Apie 50 tūkstančių gyventojų turintis Sniežinskas – uždaras Čeliabinsko srities miestas, kuriame veikia Rusijos federalinis branduolinis centras, nuo XX amžiaus vidurio kuriantis branduolinius ginklus. Vykstantiems į Sniežinską specialaus leidimo reikėdavo net taikos metu, bet Sniežinsko „Dinamo“ komandos varžovams leidimas būdavo suteikiamas. Uždarą miestą aplankė ir Rusijos klubuose žaidę Lietuvos rankininkai (Deividas Virbauskas su Taganrogo „Donskije kazaki“ komanda į Sniežinską keliavo visai neseniai – šių metų vasario pradžioje).

Tačiau vos tik Rusija pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, miestas buvo aklinai uždarytas ir rankinio superlygos rungtynės, kurios buvo numatytos praėjusį savaitgalį, Sniežinske nebeįvyko.

.

Žaidėjai išvykti neskuba

Milijonus žarsčiusiuose ir milžiniškus atlyginimus mokėjusiuose Rusijos futbolo klubuose žaidžia arba juos treniruoja daug užsieniečių. Komandų sąrašuose mirga tiek Europos, tiek Lotynų Amerikos, tiek Afrikos futbolininkų pavardės.

Pirmosiomis agresijos prieš Ukrainą dienomis keli užsieniečiai išvyko iš Rusijos. Lagaminus susikrovė Maskvos „Lokomotiv“ komandą treniravęs vokietis Markusas Gidsolis, „Krasnodar“ klube vos kelias savaites dirbęs vokietis treneris Danielis Farke bei visi jo padėjėjai, Maskvos „Dinamo“ trenerio padėjėjas ukrainietis Andrijus Voroninas, Jekaterinburgo „Ural“ vartininkas ukrainietis Jaroslavas Hodziuras, kuris Rusijos klubuose žaidė nuo 2008 metų, o didžiąją karjeros dalį praleido Grozno „Terek“ gretose, Sankt Peterburgo „Zenit“ žaidėjas ukrainietis Jaroslavas Rakickis.

Vis dėlto masiško pasitraukimo nebuvo, o keli klubai netgi paskelbė pranešimus, kad „nė vienas jų futbolininkas neketina nutraukti sutarties“.

Praėjusį savaitgalį eilinio Rusijos lygos turo rungtynėse dalyvavo futbolininkai iš Norvegijos, Švedijos, Danijos, Islandijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Portugalijos, Lenkijos, Rumunijos, Kroatijos, Juodkalnijos, Kanados, Turkijos, kelių Afrikos bei Lotynų Amerikos valstybių.

Tačiau padėtis gali greitai pasikeisti, nes kelių šalių Užsienio reikalų ministerijos jau paragino savo piliečius išvykti iš Rusijos.

Kai kurie Rusijos sporto apžvalgininkai neabejoja, kad tai – neišvengiama. „Legionierių limitas neteks prasmės, atlyginimai sumažės, klubuose žais mažiau užsieniečių. Suprantama, futbolo kokybė kris“, – tokį Rusijos futbolo paveikslą nupiešė „Sovietskij sport“ leidinio apžvalgininkas Dmitrijus Kuznecovas.

.

Pastarosiomis dienomis didžiausius nuostolius skaičiavo Rusijos krepšinio klubai. Iki trečiadienio Maskvos CSKA paskelbė apie šešis išvykusius užsieniečius, Kazanės „Uniks“ – penkis, žaidėjai paliko ir kelias kitas komandas, bet jų pateikiama informacija pastarosiomis dienomis buvo labai aptaki.

Tuo tarpu Rusijos tinklinio klubai tvirtina, kad nė vienas žaidėjas nenutraukė sutarties. Rankinio klubai pranešė apie kelis išvykusius ukrainiečius.

Tarp visų sporto šakų Rusijos klubų apie išvykusius sportininkus pirmasis oficialiai pranešė Taganrogo „Donskije kazaki“ vyrų rankinio klubas. Jo treneris ukrainietis Serhijus Bebeško ir keturi baltarusiai rankininkai namo patraukė vos išgirdę, kad Rusijos kariuomenė užpuolė Ukrainą. „Donskije kazaki“ šią naujieną paskelbė šeštadienį, bet dar penktadienį žinią išplatino Baltarusijos sporto solidarumo fondas, atstovaujantis nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo nukentėjusiems sportininkams.

.

Rusijos ledo ritulio klubų praradimai kol kas nebuvo dideli. Iki trečiadienio buvo pranešta tik apie keturis iš Rusijos išvykusius žaidėjus. Prieš pat pirmąsias atkrintamųjų varžybų rungtynes namo patraukė amerikietis Nickas Shore‘as (Novosibirsko „Sibir“), kanadietis Geoffas Plattas, danas Philipas Larsenas ir suomis Markusas Granlundas (Ufos „Salavat Julajev“).

Atkrintamosiose varžybose dalyvauja penkiolika komandų, kurių paraiškose yra bent po penkis užsieniečius.

Tačiau ir nedideli nuostoliai sukėlė kai kurių žurnalistų isteriją. „Mes juk puikiai žinome, kad N.Shore‘as yra saugus. Jam niekas negrėsė nei Novosibirske, nei Ufoje. Maža to, „Sibir“ siūlė žaidėjui gerą sutartį kitam sezonui. Bet N.Shore‘as nusprendė nerizikuoti ir paklausė JAV Užsienio reikalų ministerijos, kuri primygtinai paprašė savo šalies piliečių išvykti iš Rusijos. Galbūt pats išsigando, galbūt paskambino į konsulatą ir jį prigąsdino“, – rašė „Sport Ekspress“.

„Dėl G.Platto kyla klausimų. Jis turi Baltarusijos pasą, todėl Rusijoje nelaikomas užsieniečiu. Iš jo galima pareikalauti kompensacijos už sutarties nevykdymą. Kodėl jis metė komandą prieš svarbias rungtynes? Paaiškėjo, kad G.Plattas yra išdavikas. Ir jei kitais atvejais galima suprasti ir nereikalauti, kad jie vykdytų sutartis, tai Baltarusijos ledo ritulininkas privalo viską grąžinti“, – siuto „Sport Ekspress“, nesugebėjęs suvokti, kad sąžinės gali turėti ir tie, kurie ėmė kruvinus pinigus po 2014 metais Kremliaus įvykdytų nusikaltimų.

.

Pasitraukė užsienio klubai

Rusijos valdžia jau seniai pavertė sportą savo propagandos įrankiu. Dauguma stipriausių klubų – ne vien futbolo, bet ir krepšinio, tinklinio, ledo ritulio – priklauso Kremliui artimiems oligarchams ir bendrovėms, kurių akcininkė yra Rusijos vyriausybė. Tarp šiuos klubus finansuojančių žmonių yra daug asmenų, kuriems JAV pritaikė sankcijas po to, kai Rusija užgrobė Krymą.

Kremliaus ausys kyšo ir už kai kurių „tarptautinių“ lygų. Rusijos įkurtos Žemyninė ledo ritulio lyga (KChL) ir krepšinio Vieninga lyga daug metų stengėsi išplėsti savo veiklą „posovietinėje erdvėje“, kaip buvusias SSRS ir Rusijos Imperijos šalis vadina Kremliaus ideologai, ir parodyti, kad kaimyninės šalys iki šiol negali išsiversti be Rusijos.

Po 2014 metų agresijos Kryme ir Donbase iš šių „tarptautinių“ lygų pasitraukė Ukrainos klubai. Tačiau keli kitų šalių klubai nesiliovė bendradarbiauti su Kremliaus propagandos projektais. Rygos „Dinamo“ ir Helsinkio „Jokerit“ ledo ritulio bei Talino „Kalev“ ir „Zeliona Gora“ krepšinio klubai žaisti Rusijos rengiamuose turnyruose atsisakė tik prieš kelias dienas.

.

Keli Lietuvos krepšinio klubai taip pat žaidė Vieningoje lygoje, bet iš jos pasitraukė 2014 metais.

Lietuviai trumpai dalyvavo ir KChL veikloje. 2011 metais Rusijos investuotojai Vilniuje įkūrė „Baltica“ (vėliau „Žalgiris“) ledo ritulio klubą, kuris varžėsi KChL rengtose Jaunimo ledo ritulio lygos (MChL) pirmenybėse. Tačiau šis projektas nesulaukė didelio palaikymo ir 2015 metais buvo uždarytas.

Užsienio komandų poveikis Rusijos ledo ritulio lygoje buvo nežymus. Tiesa, „Jokerit“ šiais metais pateko į KChL atkrintamąsias varžybas, todėl turnyro rengėjams teko atšaukti vieną aštuntfinalio mačą.

Krepšinio lygoje užsieniečių dalis buvo didesnė, o pasitraukus „Kalev“ ir „Zeliona Gora“, turnyre liko tik dešimt komandų (tarp jų – dvi iš kitų užsienio šalių: „Astana“ ir Minsko „Cmoki“).

Kadangi nacionalinėse krepšinio varžybose buvo padaryta pertrauka dėl rinktinių lango, praėjusį savaitgalį nebuvo numatytos ir Vieningos lygos rungtynės. „Šiuo metu lyga tariasi su klubais dėl tvarkaraščio optimizavimo. Lygą paliko „Kalev“ klubas ir, pagal nuostatus, visi Estijos komandos rungtynių rezultatai panaikinti. Lenkijos „Zielona Gora“ kol kas sustabdė dalyvavimą, todėl trejos artimiausios šios komandos rungtynės nukeltos“, – šios savaitės pradžioje oficialiame pranešime paskelbė Vieninga lyga.

.

Skirtinga žiniasklaidos reakcija

Rusijos sporto žiniasklaida į įvykius reaguoja skirtingai.

Didžiausią sporto dienraštį leidžiantis „Sport Ekspress“ skelbia tik oficialią informaciją ir apie Rusijos nacionalinių sporto šakų federacijų pašalinimą praneša trumpose žinutėse, kurios greitai pasimeta plačiame naujienų sraute. Rusus išmetus iš tarptautinių turnyrų, „Sport Ekspress“ elgiasi taip, tarsi tų turnyrų nė nebūtų ir Rusijos sportininkai juose niekada nebūtų dalyvavę. Dauguma šio leidinio straipsnių skirti nacionalinėms varžyboms.

Užtat tituliniame puslapyje į akis iškart krinta propagandinės antraštės: „Kaip neleisti sutrypti Rusijos sporto. Reikia pasitelkti vidinius resursus“, „Mes reikalausime kompensacijos už varžybas, atšauktas dėl sankcijų. RF Sporto ministerijos kolegija apie dabartinę padėtį“, „Rusijos ledo ritulininkai pasaulyje tapo „persona non grata“. Kitas taikinys – rusų žaidėjai NHL lygoje“ ir pan.

„Su IOC patarimu, kuris tarptautinėms federacijoms suteikia pretekstą neįleisti Rusijos sportininkų į svarbiausius turnyrus, galima ir reikia kovoti. Tarptautiniame sporto arbitraže, Šveicarijos federaliniame tribunole – bet kur. Ir naudotis visomis progomis. Bent dėl mūsų didingos olimpinės istorijos“, – straipsnyje „Kaip neleisti sutrypti Rusijos sporto“ ragino „Sport Ekspress“ informacijos skyriaus šefas (tai – oficialus pareigų pavadinimas) Olegas Šamonajevas.

Galima suprasti, kad redakcija uoliai trina jai nepritariančius internete skelbiamų straipsnių komentarus. Komentarų skiltyse daug tuščių langelių, kuriuose parašyta „Komentaras pašalintas“. Tačiau galima perskaityti nemažai komentarų: „Mums europiečių ir nereikia“, „Reikia sunaikinti tą IOC balaganą ir kitus“ ir panašių.

.

Kitą sporto dienraštį leidžiantis „Sovietskij sport“, kuris prieš keletą metų buvo gerokai liberalesnis negu „Sport Ekspress“, dabar tapo dar radikalesnis negu konkurentų leidinys ir išsijuosęs puola tarptautines sporto organizacijas. „Diskriminacija ir rasizmas. Mūsų NHL žvaigždėms vėl grasina“, – vieną iš trečiadienį paskelbtų propagandinių straipsnių pavadino „Sovietskij sport“.

Tuo tarpu viena didžiausių Rusijos sporto interneto svetainių sports.ru stengiasi pateikti platesnį nuomonių spektrą. Tačiau žurnalistų galimybes riboja griežta cenzūra.

Nors ši interneto svetainė pateikė prieš karą pasisakiusios Rusijos tenisininkės Anastasijos Pavliučenkovos žodžius, socialiniuose tinkluose paskelbtas jos pranešimas buvo sutrumpintas. „Citata sutrumpinta pagal oficialias Rusijos Federacijos formuluotes ir „Roskomnadzor“ reikalavimus“, – parašė sports.ru. („Roskomnadzor“ yra už cenzūrą atsakanti Rusijos federalinė ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnyba).

Vis dėlto kita didelę auditoriją turinti Rusijos sporto interneto svetainė championat.com išspausdino visą A.Pavliučenkovos citatą ir pateikė jos nuorodą tenisininkės „Twitter“ paskyroje.

.