Nacionalinės pirmenybės – komandinių sporto žaidimų pagrindas. Tačiau kai kurių sporto šakų komandoms Lietuvoje trūksta stiprių varžovų, todėl spraga užpildoma buriantis į Baltijos lygas.

.

Lietuva – maža šalis. Suprantama, ir konkurencija kai kuriose sporto šakose yra nedidelė. Rankininkams, tinklininkams, regbininkams, ledo ritulininkams sudėtinga suburti tiek komandų, kad jos galėtų sudaryti Europos mastais bent vidutinio pajėgumo nacionalines lygas.

Su panašiomis problemomis susiduria ir kitos mažos šalys, tarp jų – Latvija ir Estija. Jų sportininkams ir komandoms taip pat trūksta varžovų savo šalies ribose.

Spręsti bendras problemas ir ieškoti jei ne pajėgių, tai bent pajėgesnių varžovų nedidelės šalys bando bendromis jėgomis. Lietuvos, Latvijos ir Estijos klubai jau kelis dešimtmečius buriasi į Baltijos lygas, kuriose konkurencija būna didesnė negu atskirose nacionalinėse lygose.

Kai kurių sporto žaidimų Baltijos lygos veikia jau kelis dešimtmečius. Kiti žaidimai tik prieš kelerius metus pradėjo stiprinti Baltijos ryšius, bet jie, vos užsimezgę, pradėjo trūkinėti dėl regioniniam bendravimui kliūtis pastačiusios kovido pandemijos.

.

Vyrų rankinis

Ilgiausiai be pertraukų veikia Baltijos vyrų rankinio lyga, kuri jau įžengė į ketvirtą dešimtį. Rankininkai bendras varžybas rengia nuo 1990 metų.

Tiesa, anksčiau Baltijos lygos turnyre dalyvaudavo ir Suomijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos komandos, bet užpernai trijų Baltijos šalių rankinio federacijų vadovai įvykdė didelę reformą ir nutraukė bendradarbiavimą su kitų kraštų klubais. Dėl to lietuviai, latviai ir estai prarado kelis stiprius varžovus, tačiau pats turnyras sustiprėjo.

Dalyvaujant ne vien Baltijos šalių komandoms nuolat kildavo keblumų sudarant tvarkaraščius, sezonas buvo gana trumpas. Pertvarkius Baltijos rankinio lygą, komandos žaidžia daugiau rungtynių ir varžybos vyksta daug sklandžiau.

Praėjusį sezoną, pirmąjį po reformos, Baltijos lygoje žaidė po keturis visų trijų šalių klubus. Šį sezoną turnyre dalyvavo po penkias Lietuvos ir Estijos bei trys Latvijos rankinio komandas. Praėjusį savaitgalį vykusiame finalo ketverto turnyre dvi pirmąsias vietas užėmė Estijos komandos „Viljandi“ ir Pylvos „Serviti“, o rungtynėse dėl trečiosios vietos Vilniaus „Šviesa“ nugalėjo Baltijos lygos čempiono vardą praradusį Klaipėdos „Dragūną“.

Galutinėje lentelėje penktąją vietą užėmė Kauno „Granitas“, septintąją – „Vilnius“, aštuntąją – Alytaus „Varsa“.

Per visą turnyro istoriją Estijos klubai čempionais tapo šešis kartus. Vis dėlto estai dar gana smarkiai atsilieka nuo lietuvių. Lietuvos komandos buvo stipriausios devynis sezonus. Kita vertus, lietuviai net aštuonis titulus iškovojo dar XX amžiuje, o šiame šimtmetyje Baltijos lygos čempionu tapo tik „Dragūnas“.

Įdomu, kad rinktinių varžybose estai nuo pietų kaimynų atsilieka. Lietuvos ir Latvijos rinktinės neseniai dalyvavo Europos pirmenybėse, o Estijos nacionalinė komanda dar nė karto nepateko nė į vieną iš didžiųjų turnyrų.

.

Moterų krepšinis

Bendros Baltijos šalių krepšinio klubų varžybos – tiek vyrų, tiek moterų – pradėtos rengti 1990 metais, vos tik trys šalys paskelbė Nepriklausomybę, o jų komandos pasitraukė iš SSRS pirmenybių.

Per daugiau nei tris dešimtmečius turnyrai išgyveno daug transformacijų. Ilgiausiai gyvavo 1994 metais įkurta Baltijos moterų krepšinio lyga, bet ji veikė savarankiškai nuo nacionalinių federacijų, o lygos vadovai neprisitaikė prie krepšinio pokyčių. Nors vienu metu turnyras buvo išsiplėtęs labai toli ir jame žaidė kelių Skandinavijos šalių, Ukrainos, Moldovos, net Uzbekistano ir Kazachstano komandos, praėjusį dešimtmetį chaotiškai rengtas turnyras prarado prasmę ir nebetenkino stipriausių Baltijos šalių klubų, todėl jo varžybos nutrūko.

Senajai Baltijos lygai duobę iškasė Latvijos ir Estijos krepšinio federacijos, kurių vadovai 2012 metais sujungė dviejų šalių pirmenybes į vieną turnyrą. Lietuviai į šią iniciatyvą ilgai žiūrėjo iš šalies, tačiau galiausiai, drastiškai kritus Lietuvos moterų krepšinio pirmenybių lygiui ir sumažėjus komandų skaičiui, 2018 metais prisidėjo prie kaimyninių šalių. Nuo 2018-2019 metų sezono viename turnyre vėl varžosi visų trijų valstybių moterų krepšinio komandos.

Šį sezoną Baltijos moterų krepšinio lygoje žaidė dvylika komandų: po penkias – iš Lietuvos ir Latvijos bei dvi – iš Estijos. Į finalo ketvertą pateko po dvi Lietuvos ir Latvijos komandas, o finale Rygos TTT nugalėjo Vilniaus „Kibirkštį“. Trečiąją vietą užėmė Klaipėdos „Neptūnas“, šeštąją – Kauno „Aistės“, septintąją – „Šiauliai“, dvyliktąją – visas 22 rungtynes pralaimėjusi Klaipėdos LCC.

Nuo tada, kai lietuvės grįžo į bendras Baltijos šalių varžybas, visus tris sezonus (praėjusį sezoną varžybos nebuvo pradėtos dėl pandemijos) Lietuvos komandos pralaimėjo finale. Tuo tarpu Eurolygoje žaidžianti TTT jau aštuntą kartą iš eilės tapo čempione ir patvirtino, kad yra neabejotina Baltijos šalių moterų krepšinio lyderė.

Aiški Baltijos šalių moterų krepšinio lyderė buvo ir Latvijos rinktinė. Latvės nuo 2005 metų dalyvavo aštuoneriose iš eilės Europos pirmenybėse, pateko į vienerias olimpines žaidynes ir 2018 metais debiutavo pasaulio pirmenybėse. Vis dėlto Latvijos krepšininkės taip pat pateko į duobę ir praleido 2021 metų žemyno čempionatą.

Vis dėlto kitų Baltijos šalių padėtis dar blogesnė. Lietuvos krepšininkės pastarąjį kartą Europos pirmenybėse žaidė 2015 metais, o Estijos rinktinė į žemyno čempionatą dar nepateko nė karto.

.

Vyrų tinklinis

Lietuvos tinklinis, ypač vyrų, atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Dviejų šiaurinių Baltijos šalių rinktinės pernai dalyvavo Europos vyrų tinklinio pirmenybėse, o Lietuva šio žaidimo rinktinės net neturi.

Lietuvos vyrų tinklinio rinktinė pastarąjį kartą oficialiose varžybose žaidė 2016 metais, kai startavo Europos pirmenybių atrankos turnyre (beje, tais pačiais metais pastarąjį kartą buvo suburta ir Lietuvos moterų rinktinė). Po to visos tarptautinės suaugusiųjų varžybos vyko be Lietuvos tinklininkų.

Baltijos vyrų tinklinio lygoje lietuvių popieriai taip pat prasti. Bet jau atsirado ir nedidelė prošvaistė – šiais metais Gargždų „Amber“ tapo pirmuoju į finalo ketvertą patekusiu Lietuvos klubu.

Lietuvos tinklinio bendruomenė šio įvykio laukė 17 metų. Būtent prieš tiek metų (2005-aisiais) buvo pradėtos rengti Baltijos vyrų tinklinio lygos varžybos. Tiesa, pirmoji Lietuvos komanda Vilniaus „Tauras“ (vėliau „Flamingo Volley“) regioniniame turnyre debiutavo 2007 metais, o ir vėliau lietuviai varžytis su estais ir latviais išdrįsdavo labai nereguliariai. Net dešimt sezonų Baltijos lygoje žaidė tik Estijos ir Latvijos komandos.

Šį sezoną „Amber“ varžovai Baltijos lygoje buvo keturi Estijos ir keturi Latvijos klubai. Visas tris prizines vietas užėmė Estijos komandos Tartu „Bigbank“, Talino „TalTech“ ir „Pärnu“.

Estų pranašumas buvo didelis, tačiau kelis sezonus yra buvęs ir dar didesnis. Praėjusiais metais tris kartus finalo ketverte žaidė vien Estijos komandos. O per 16 baigtų sezonų (vieną sezoną nutraukė pandemija) Estijos klubai Baltijos vyrų tinklinio lygos čempionais tapo net 15 kartų.

.

Moterų tinklinis

Moterų tinklinyje atotrūkis tarp Baltijos šalių mažesnis. Tačiau ne dėl to, kad Lietuvos pozicijos Europos kontekste būtų stipresnės. Latvės ir estės nuo Europos moterų tinklinio elito atsilieka gerokai daugiau nei šių šalių vyrai. Visgi Latvijos ir Estijos moterų rinktinės bent jau žaidė Europos pirmenybėse, o neseniai grįžo ir į Europos lygos varžybas.

Baltijos lygoje jėgos taip pat apylygės. Tą patvirtina rezultatai – per tris pastaruosius sezonus čempionėmis po kartą tapo visų trijų šalių komandos: užpernai – Rygos VS, pernai – Talino „TalTech“, šiemet – „Kaunas“.

Šį sezoną Baltijos lygoje žaidė trys Lietuvos, keturios Latvijos ir penkios Estijos komandos. Finale „Kauno“ tinklininkės nugalėjo „Tartu Ülikool“ komandą, o rungtynėse dėl trečiosios vietos Jonavos „Aušrinė“ įveikė „Tallinna Ülikool“ ekipą. Trečia Lietuvos komanda Alytaus „Prekyba“ užėmė devintąją vietą.

Vis dėlto istorinėje lentelėje, kuri pradėta pildyti 2007 metais, Estijos pranašumas nekelia abejonių. Estijos komandos čempionėmis tapo dešimt kartų, Lietuvos – tris, Latvijos ir Baltarusijos – po kartą. Baltarusijos tinklininkės Baltijos lygoje žaidė tik vieną sezoną (2012-2013 m.), bet tąkart užgrobė visą garbės pakylą.

Kauno komanda Baltijos lygoje be pertraukų žaidžia nuo 2008 metų ir šį pavasarį čempione tapo antrąjį kartą (pirmąjį – 2017 m.). Jonavietės debiutavo tais pačiais metais, bet praėjusį dešimtmetį praleido du sezonus. Alytiškės į regioninį turnyrą pasibeldė 2016 metais ir 2019 metais tapo čempionėmis.

.

Moterų rankinis

Jei Lietuvos tinklinio, moterų krepšinio ir vyrų rankinio komandos randa varžovų tarp kaimynų, tai moterų rankinio ekipos atsidūrė padėtyje be išeities.

Lietuvos moterų rankinio komandų rezultatai tarptautinėse varžybose yra blogi (ką tik pasibaigusiame Europos pirmenybių atrankos turnyre lietuvės pralaimėjo visas penkerias rungtynes), bet Latvijoje ir Estijoje šio žaidimo padėtis dar blogesnė. Estijos moterų rankinio rinktinė visai nedalyvauja oficialiose varžybose, o Latvijos rinktinė tik pernai po ilgos pertraukos pabandė jėgas Europos pirmenybių atrankos preliminariame etape, kuriame patyrė du triuškinamus pralaimėjimus.

Maža to, estai dar visai neseniai net nerengdavo moterų rankinio lygos varžybų. Šalies pirmenybių medaliai būdavo išdalinami kelias dienas trukdavusiame trumpame turnyre.

Vis dėlto Baltijos moterų rankinio lygos varžybos būdavo rengiamos. Tačiau ne latvių ir esčių. Praėjusį dešimtmetį Baltijos lygoje žaidė Lietuvos ir Baltarusijos komandos, vėliau prie jų prisidėjo Lvivo „Halyčanka“ iš Ukrainos.

Turnyras buvo rengiamas iki 2020 metų, bet nutrūko paaštrėjus politinei padėčiai Baltarusijoje ir prasidėjus pandemijai. 2019-2020 metais paskutiniame turnyro sezone žaidė šešios komandos. Čempione tapo „Halyčanka“, aplenkusi tris Lietuvos ir du Baltarusijos klubus.

.

Ledo ritulys

Įkurti reguliarią Baltijos vyrų ledo ritulio lygą trukdo didelis atotrūkis tarp Latvijos ir kitų dviejų šalių. Kaip vyrų krepšinyje Baltijos lygos nereikia lietuviams, taip ledo ritulyje bendrų varžybų nereikia kaimynus smarkiai lenkiantiems latviams.

Vis dėlto amžiaus pradžioje buvo bent du bandymai rengti bendras trijų arba keturių šalių (pakvietus ir lenkus) varžybas, o tuo metu stipriausias Lietuvos klubas Elektrėnų „Energija“ iki 2012 metų žaidė Latvijos ledo ritulio lygoje. Vėliau Elektrėnų komanda kelis sezonus varžėsi Baltarusijos jaunimo lygoje.

Praėjusio dešimtmečio pabaigoje trijų šalių ledo ritulio federacijos vėl ėmėsi bendro projekto ir 2020 metų rudenį startavo nauja Baltijos ledo ritulio lyga. Tiesa, tai nėra reguliari lyga, bet tik trumpas turnyras, kuris trunka du savaitgalius. Jame žaidžia po du klubus iš visų trijų Baltijos šalių.

Pirmasis turnyras dėl pandemijos labai išsitęsė ir truko du sezonus. Dvi pirmąsias vietas praėjusių metų spalį surengtame baigiamajame turnyre užėmė Latvijos komandos Rygos „Mogo“ ir „Liepāja“, o Vilniaus „Hockey Punks“ finišavo trečiojoje vietoje.

Beje, šį sezoną nei „Mogo“, nei „Liepāja“ nepateko į Latvijos lygos finalą. Latvijos lygoje visai nežaidžia stipriausias šios šalies klubas Rygos „Dinamo“, kuris nuo 2008 metų varžėsi Rusijos rengiamose Žemyninės ledo ritulio lygos (KChL) turnyre.

Stipriausia Lietuvos moterų ledo ritulio komanda Vilniaus „Hockey Stars“ nuėjo „Energijos“ pramintu taku ir jau ne pirmą sezoną žaidžia Latvijos lygoje. Šiais metais vilnietės tarp aštuonių komandų užėmė ketvirtąją vietą.

.

Moterų futbolas

Moterų futbolo varžybų tvarkaraštį Baltijos lygos turnyras papildė 2017 metais. Šis turnyras rengiamas greta nacionalinių pirmenybių, o Baltijos lygoje vienu ratu žaidžia po dvi stipriausias Lietuvos, Latvijos ir Estijos komandas. 2018 metais vieną sezoną Baltijos lygoje varžėsi Baltarusijos komanda.

2017 ir 2019 metais Baltijos lygos čempione tapo stipriausia Lietuvos komanda Šiaulių „Gintra“, o 2018 metais šiaulietės finale nusileido „Minsk“ klubui.

Užpernai ir pernai Baltijos lygos turnyras neįvyko dėl pandemijos, bet šiais metais trijų šalių futbolo federacijos regionines varžybas žada atnaujinti.

.

Regbis

Nuo 2014 metų Lietuva ir Latvija rengia bendras regbio pirmenybes. Tiesa, pirmaisiais sezonais net ir suvienijus pajėgas Baltijos regbio lygoje žaidė vos keturios komandos: trys – iš Lietuvos ir viena – iš Latvijos.

Vis dėlto turnyras pamažu plėtėsi ir praėjusį sezoną jame dalyvavo jau aštuonios komandos: šešios – iš Lietuvos ir dvi – iš Latvijos.

Geriausi Latvijos regbio klubai konkurencijos stipriausioms Lietuvos komandoms nesudaro. Latviai dar nė karto nepateko į Baltijos lygos finalą. Pernai finale Šiaulių „Baltrex“ nugalėjo Kauno „Ąžuolą“, o geriausiai žaidusi šiaurės kaimynų komanda Rygos „Livonia“ užėmė ketvirtąją vietą.

Europos regbio rangų lentelėje tarp Baltijos šalių taip pat aiškiai pirmauja Lietuva. Skaičiuojant visas žemyno pirmenybių pakopas, mūsų šalis šiais metais užėmė 17-ąją vietą, Latvija užima 22-ąją vietą (žemesnės pakopos turnyras dar tęsiasi), Estija žaidžia žemiausioje grupėje, kurioje varžomasi dėl 39-41 vietų.

.

Salės futbolas

Kovido pandemija sujaukė planus rengti Baltijos salės futbolo lygos varžybas. 2019 metų rudenį prasidėjo pirmasis salės futbolo Baltijos lygos sezonas, bet sveikatos krizė 2020 metų pavasarį sutrukdė išsiaiškinti čempionus.

Pirmajame sezone žaidė aštuonios komandos: po dvi – iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, po vieną – iš Rusijos ir Baltarusijos. 2020 metų rudenį dėliojant kito sezono kontūrus atsirado ir vieno Ukrainos klubo pavadinimas. Tačiau užsitęsus pandemijai bendrų Baltijos šalių varžybų projektas buvo įšaldytas.

Kol kas žinių apie planus atnaujinti turnyrą nėra. Tačiau taip pat nėra žinių, kad sumanymo būtų atsisakyta.

.

Vyrų futbolas

1990 metais, Baltijos šalims paskelbus Nepriklausomybę ir pasitraukus iš SSRS pirmenybių, buvo įkurta ir vyrų futbolo Baltijos lyga. Joje pirmąjį ir vienintelį sezoną žaidė 18 komandų: devynios – iš Lietuvos, šešios – iš Latvijos, dvi – iš Estijos ir viena – iš Kaliningrado srities.

Tačiau turnyras nutrūko jau po pirmojo sezono, nes Tarptautinė futbolo federacija reikalauja, kad visos šalys rengtų nacionalinių lygų varžybas, ir nepripažįsta regioninių turnyrų.

Baltijos šalių futbolo federacijos atnaujino bendradarbiavimą šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje. Nuo 2007 iki 2011 metų buvo rengiamas trumpas Baltijos lygos turnyras, kuriame stipriausios visų šalių komandos išsiaiškindavo nugalėtojus atkrintamųjų varžybų sistema (kaip Europos turnyruose). Vis dėlto šis turnyras savo nišos futbolo varžybų piramidėje nesurado.

.

Vyrų krepšinis

Bendros Baltijos šalių vyrų krepšinio klubų varžybos buvo rengiamos dar tarpukariu. Tiesa, iš pradžių jose dalyvavo tik Latvijos ir Estijos komandos, bet ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje dėl Latvijos geležinkelių įsteigtos taurės varžėsi visų trijų šalių stipriausi klubai.

Atkūrus Baltijos šalių Nepriklausomybę, 1990 metais pradėtas rengti ne tik moterų krepšinio, bet ir vyrų krepšinio Baltijos lygos turnyras. Vis dėlto vyrų varžybos buvo trumpalaikės.

Nauja vyrų krepšinio Baltijos lyga įsteigta 2004 metais. Nors kelis sezonus joje žaidė visi stipriausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos klubai, turnyras nebuvo tinkamai integruotas į varžybų struktūrą. Baltijos lyga veikė šalia nacionalinių lygų, trijų šalių nacionalinių federacijų vadovai neperėmė geros Adrijos lygos patirties.

2012 metais iš Baltijos lygos pasitraukė stipriausi Lietuvos klubai ir turnyras pamažu sunyko. Paskutiniuoju Baltijos lygos čempionu 2018 metais tapo Pasvalio „Pieno Žvaigždžių“ klubas.

Latvijos ir Estijos krepšinio vadovai bendradarbiavimo nenutraukė. Nuo 2018 metų latviai ir estai rengia bendras vyrų krepšinio pirmenybes. Du praėjusius sezonus turnyrą sutrikdė pandemija, bet šį sezoną varžybos vėl vyko normaliai, o jose dalyvavo 14 klubų: aštuoni – iš Estijos, šeši – iš Latvijos.

Balandžio pradžioje Rygoje įvyko finalo ketverto turnyras, kurio lemiamose rungtynėse Rygos VEF nugalėjo sensacingai į finalą patekusią „Viimsi“ komandą. Šį pavasarį fiasko patyrė garsiausias Estijos klubas Talino „Kalev-Cramo“, ketvirtfinalio serijoje pralaimėjęs Piarnu „Sadam“ ekipai.

 .