Lietuvos rankininkas Benas Petreikis pernai padėjo „N-Lübbecke“ komandai įgyvendinti svajonę ir iškovojo kelialapį į Vokietijos pirmąją bundeslygą. Tačiau varžytis su stipriausiais Liubekės rankininkams buvo per sunku. Jie užėmė paskutinę vietą ir kitą sezoną vėl žais antrojoje lygoje.

.

Užėmė paskutinę vietą

Kai sekmadienį Vokietijos rankinio lygoje buvo sudėti paskutinieji taškai, „N-Lübbecke“ savo pavadinimą pamatė paskutinėje turnyro lentelės eilutėje. B.Petreikis ir jo komandos draugai per 34 rungtynes iškovojo 14 taškų ir užėmė 18-ąją vietą. Tai reiškė, kad vos vieną sezoną Vokietijos rankinio elite praleidusi „N-Lübbecke“ rudenį vėl turės žaisti su antrosios pakopos komandomis.

Liubekės komanda pagrįstų vilčių neiškristi atgal į antrąją lygą turėjo pirmajame rate, kuriame ne kartą nustebino Vokietijos rankinio visuomenę. Iki gruodžio vidurio debiutantai per 14 rungtynių iškovojo 10 taškų, o didžiausią šurmulį sukėlė, kai nugalėjo čempiono vardą gynusį „Kiel“ klubą. Rudenį „N-Lübbecke“ įsitvirtino 15-ojoje vietoje ir įgijo šiokią tokią persvarą prieš pagrindinius varžovus.

To neužteko. Gruodžio viduryje „N-Lübbecke“ pradėjo ilgą nesėkmių virtinę, per kurią patyrė net 17 iš eilės pralaimėjimų ir atsidūrė rikiuotės pabaigoje. Nors birželio pradžioje B.Petreikis ir jo komandos draugai nudžiugino savo sirgalius dviem pergalėmis, išvengti nepageidaujamo bilieto į antrąją lygą nebepavyko.

„Nors iškritome į antrąją lygą, vaikinai gali savimi didžiuotis. Visą sezoną nepasidavėme, garbingai kovojome su stipriausiais, o paskutiniuose turuose pasiektomis pergalėmis sustiprinome pasitikėjimą savimi prieš kitą sezoną antrojoje bundeslygoje“, – komandos pasirodymą įvertino „N-Lübbecke“ treneris Emiras Kurtagičius.

Beje, šiame amžiuje „N-Lübbecke“ net penkis kartus pakilo iš antrosios į pirmąją bundeslygą. Tačiau nedidelio Šiaurės Reino-Vestfalijos miesto komandai niekaip nepavyksta ilgam įsitvirtinti tarp stipriausiųjų.

.

Buvo pagrindinis įžaidėjas

B.Petreikis šį sezoną bundeslygoje žaidė visas 34 rungtynes, įmetė 81 įvartį ir 4 kartus buvo pašalintas 2 minutėms. Pagrindinis „N-Lübbecke“ įžaidėjas atliko 69 rezultatyvius perdavimus ir pagal šį skaičių buvo komandos lyderis. Kita vertus, jis buvo dažniausiai klydęs komandos žaidėjas ir prarado 59 kamuolius.

Klaipėdietis į Liubekę atvyko 2020 metais ir tuomet sudarė dviejų sezonų sutartį. Šių metų vasarį 30-metis B.Petreikis sutartį pratęsė dar dviem sezonams, tad „N-Lübbecke“ aprangą turėtų vilkėti bent iki 2024 metų.

„Benas per pastaruosius sezonus padarė didelę pažangą ir žaisdamas pirmojoje bundeslygoje parodė, kad yra pavojingas, puikiai žaidimą suvokiantis įžaidėjas. Esu labai patenkintas, kad jis liks su mumis“, – B.Petreikį gyrė klubo sporto direktorius Rolfas Hermannas.

.

Čempionai – iš Rytų Vokietijos

Vokietijos čempiono vardą po 21 metų pertraukos susigrąžino „Magdeburg“ klubas. Jis per 34 rungtynes pasiekė 32 pergales ir iškovojo 64 taškus. Antrąją vietą užėmė čempiono vardą praradęs „Kiel“ (58 tšk.).

„Magdeburg“ ir „Kiel“ iškovojo teisę kitą sezoną žaisti Čempionų lygoje. Beje, „Kiel“ dar nebaigė šio sezono Čempionų lygos turnyro. Kylio komanda dalyvaus birželio 18-19 dienomis vyksiančiame svarbiausio žemyno turnyro finalo ketverte.

Trys kelialapiai į Europos lygos turnyrą įteikti Berlyno „Füchse“ (53), „Flensburg-Handewitt“ (50) ir Giopingeno „Frisch Auf“ (38) komandoms, kurios bundeslygoje užėmė nuo trečiosios iki penktosios vietos. Vardinio kvietimo į Europos lygą gali tikėtis ir šeštąją vietą užėmęs „Lemgo“ (37).

„Magdeburg“ vieningos Vokietijos čempionu tapo antrąjį kartą. Pirmąjį titulą Magdeburgo klubas iškovojo 2001 metais. Praėjusiame amžiuje „Magdeburg“ buvo vienas stipriausių Vokietijos Demokratinės Respublikos klubų ir dešimt kartų šios šalies pirmenybių aukso medalius.

Labiausiai tituluotas Vokietijos klubas yra „Kiel“. Jis šalies čempionu tapo 22 kartus, tarp jų – net 13 kartų šiame amžiuje.

.

Liko antrojoje lygoje

Antrojoje Vokietijos bundeslygoje išlikimo užduotį sprendė kito lietuvio komanda. Tik po paskutiniųjų rungtynių lengviau atsikvėpė „Grosswallstadt“ rankininkai, tarp kurių buvo Povilas Babarskas.

„Grosswallstadt“ finišo tiesiojoje laimėjo trejas iš penkerių rungtynių ir pakilo į 17-ąją vietą tarp 20 komandų. Grosvalštadto ekipa, per 38 rungtynes surinkusi 30 taškų, dėl geresnio įvarčių skirtumo aplenkė 18-ąją vietą užėmusią ir į trečiąją lygą iškritusią „Ferndorf“ komandą.

33 metų P.Babarskas daugiausiai žaisdavo komandai ginantis. Jis per 36 rungtynes įmetė 5 įvarčius, 18 kartų buvo pašalintas 2 minutėms ir kartą nubaustas raudona kortele.

Antrojoje bundeslygoje žaidė dar du lietuviai. Jų komandos užėmė vietas lentelės viduryje: Drezdeno „Elbflorenz“ su Mindaugu Dumčiumi – devintąją (41 tšk.), „Coburg“ su Luku Juškėnu – vienuoliktąją (35 tšk.).

Tarp lietuvių antrojoje lygoje labiausiai pastebimas buvo 27-erių M.Dumčius. Trečią sezoną „Elbflorenz“ atstovavęs rankininkas per 36 rungtynes įmetė 126 įvarčius, 10 kartų buvo pašalintas 2 minutėms ir gavo vieną raudoną kortelę.

„Pernai užėmėme ketvirtąją vietą. Toks yra mūsų lygis. Šį sezoną kai ką darėme geriau, bet praleisdavome per daug įvarčių. Reikia atsižvelgti ir į pandemiją, dėl kurios mūsų žaidėjai kelis kartus privalėjo izoliuotis. Žaidėme banguotai, bet įvertindamas visą sezoną galiu pasakyti, kad jis nebuvo blogas, – tvirtino „Elbflorenz“ treneris Rico Gode. – Nėra labai svarbu, kurią vietą užėmėme, bet norėjome surinkti daugiau taškų negu praėjusį sezoną, kuriame iškovojome 42 taškus“.

Sezonui jau prasidėjus į Vokietiją išvykęs L.Juškėnas žaisdavo gana trumpai. Jis per 32 rungtynes įmetė 14 įvarčių.

Du iš trijų lietuvių turėtų likti antrojoje bundeslygoje ir kitą sezoną. M.Dumčiaus sutartis galioja iki 2023 metų, P.Babarsko – iki 2024 metų.

.

Legendinių klubų likimas

Antrosios lygos čempionu tapo „Gummersbach“ klubas. Visus varžovus žymiai aplenkęs „Gummersbach“ (62 tšk.) ir antrąją vietą užėmęs „Hamm“ (49) iškovojo kelialapius į pirmąją bundeslygą.

Beje, šį sezoną antrojoje lygoje žaidę ir priešingas užduotis sprendę „Gummersbach“ ir „Grosswallstadt“ yra vieni labiausiai tituluotų Vokietijos klubų. Tiesa, jų aukso laikai buvo dar praėjusiame amžiuje.

„Gummersbach“ šalies čempionu tapo net dvylika kartų (pastarąjį – 1991 m.), „Grosswallstadt“ – šešis kartus (pastarąjį – 1990 m.).

Tačiau šiame amžiuje Vokietijos rankinio madas diktuoja kiti klubai, o daugkartiniai čempionai rungtyniauja su silpnesniais varžovais.

Ypač sunkų laikotarpį išgyveno „Grosswallstadt“, kuris pirmojoje bundeslygoje pastarąjį kartą žaidė 2012-2013 metų sezone. Po to Grosvalštadto klubas nukrito dar žemiau ir 2015 metais dėl finansinių pažeidimų buvo pašalintas į trečiąją lygą. Nors „Grosswallstadt“ sugebėjo grįžti į antrąją bundeslygą, pergalėmis savo gerbėjų nedžiugina.

„Gummersbach“ prieš keliolika metų taip pat buvo atsidūręs ant bankroto slenksčio, bet sugebėjo išlaviruoti ir tik 2019 metais pirmą kartą iškrito iš pirmosios bundeslygos. Antrojoje pakopoje Gumersbacho komandai reikėjo trijų bandymų, kad vėl susigrąžintų teisę kovoti su stipriausiais.

.