Net Lenkijos mastais nedidelis Kielcų miestas per keliolika pastarųjų metų tapo viena galingiausių Europos rankinio tvirtovių. Ją pastatė prieš tris dešimtmečius į Kielcus kone atsitiktinai užklydęs ir šiame mieste rankinį atradęs olandas Bertusas Servaasas.

.

Dauguma stipriausių Europos futbolo klubų yra įsikūrę didžiausiuose žemyno miestuose ar metropoliuose. Krepšinis taip pat bando įsitvirtinti stambiausiuose didmiesčiuose, o pastaraisiais metais į Eurolygos finalo ketvertą patekdavo tik milijoninių miestų komandos.

Tuo tarpu rankinio populiarumas Senajame žemyne nėra toks didelis, todėl prasimušti šio žaidimo arenose pavyksta gerokai mažesnių miestų klubams.

Vienas iš tokių miestų – beveik 200 tūkstančių gyventojų turintys Kielcai. Šis miestas yra tik 18-as pagal dydį Lenkijoje, bet jo klubas jau daug metų viešpatauja nacionalinėse varžybose ir yra labai aukštai vertinama tarptautinėje arenoje.

2016 metais „Kielce“ tapo Čempionų lygos nugalėtoju, o šią vasarą penktą kartą kovos svarbiausio žemyno turnyro finalo ketverte.

.

Eilinis mažo miesto klubas

Kalbant apie Europos rankinio lyderius, Kielcų klubo pavadinimas pradėtas minėti ne taip ir seniai – prieš dešimtį metų. Iki XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio Kielcai net nebuvo svarbus Lenkijos rankinio centras, o šiame mieste veikęs „Korona“ klubas tik retsykiais sudrumsdavo stipriausių šalies komandų ramybę.

Lenkijos pirmenybių medalius anuomet išsidalindavo didžiųjų šalies miestų Vroclavo, Gdansko, Lodzės, Krokuvos rankininkai, tarp kurių įsiterpdavo nebent Zabžės klubas.

Viskas aukštyn kojomis apsivertė apie 1990 metus, kai sportą paveikė Vidurio ir Rytų Europoje prasidėjusios politinės ir ekonominės permainos. Senieji Lenkijos klubai tuomet pamažu nusisuko nuo rankinio, kurio populiarumas Lenkijoje smuko taip, kad šalies rinktinė ilgiau nei dešimtmetį nė karto nepateko į Europos ar pasaulio pirmenybes.

Buvusių Lenkijos čempionų pavadinimai buvo primiršti ar visai pamiršti, tačiau iškilo iki tol didelių pergalių nepasiekę mažesnių miestų klubai.

Tarp jų buvo pavadinimą pakeitusi Kielcų „Iskra“, kuri 1993 metais pirmą kartą tapo Lenkijos čempione ir iki amžiaus pabaigos dar keturis kartus iškovojo aukso medalius. Tiesa, tuo metu „Iskra“ pavadinimas skambėjo tik Lenkijoje – Europos turnyruose šis klubas sirgalių nedžiugino net mažomis pergalėmis…

.

Olando nuotykiai Lenkijoje

Kielcų rankinio pakilimas ir žygis į Europos elitą siejamas su olandų kilmės verslininko Bertuso Servaaso pavarde. Šis vyras „Kielce“ klubui vadovauja nuo 2002 metų ir per du dešimtmečius pavertė jį beveik neįveikiamu Lenkijoje bei sunkiai įveikiamu visoje Europoje.

B.Servaasas gimė 1963 metais Nyderlanduose, jaunystėje lankė futbolo treniruotes Amsterdamo „Ajax“ klube, o griuvus geležinei uždangai ir pasikeitus politinėms bei ekonominėms sąlygoms, susidomėjo verslo galimybėmis Vidurio Europoje. Olandas užmezgė ryšius Vengrijoje, bet ten pirmieji verslo bandymai nebuvo sėkmingi, ir 1991-aisiais B.Servaasas sėdo į traukinį, atvežusį jį į Lenkiją.

Šioje šalyje B.Servaaso verslo pradžia buvo dėvėtų rūbų parduotuvė šalia Kielcų esančiame nedideliame Ščukovske Gurki miestelyje. Žmonės pirko iš Nyderlandų atvežtus rūbus, todėl olandas pamažu plėtė verslą, o netrukus rado kitą nišą – jo įkurta „Vive“ bendrovė užsiėmė tekstilės atliekų surinkimu bei perdirbimu. Dabar „Vive“ yra viena didžiausių šios šakos bendrovių Europoje.

Rankinis atvykėlio iš Nyderlandų iš pradžių visai nedomino. Draugams teko ilgai įkalbinėti B.Servaasą nueiti į Kielcų komandos rungtynes. Tačiau pirmą kartą gyvai pamatęs rankininkų mačą, verslininkas ne tik panoro grįžti į areną, bet ir tapo vienu iš Kielcų klubo rėmėjų, o 2002 metais – klubo savininku ir prezidentu.

Nors B.Servaasas seniai apsigyveno Lenkijoje ir vedė lenkę, šios šalies piliečiu tapo tik 2014 metais. „Dėl visko, ką pasiekiau asmeniniame gyvenime ir versle, esu dėkingas Lenkijai. Todėl džiaugiuosi, kad tapau Lenkijos piliečiu“, – atsiėmęs pasą sakė B.Servaasas.

„Jaučiuosi pusiau lenkas, pusiau olandas. Turiu Lenkijos pilietybę, čia jaučiuosi laimingas. Manau, kad svetur apsigyvenęs žmogus privalo prisitaikyti kitoje šalyje. Olandams tai padaryti lengva, nes esame atvira tauta“, – prieš keletą metų leidiniui „Sportowe Fakty“ kalbėjo „Kielce“ klubo prezidentas.

.

Sklandus klubo darbas

Kielcų rankinio klubas vadovaujant B.Servaasui nuėjo ilgą kelią. Jei prieš dvidešimt metų „Kielce“ dar nebuvo aiškus Lenkijos rankinio lyderis, o iš Europos turnyrų dažniausiai iškrisdavo po dvikovų su pirmaisiais ar antraisiais varžovais, tai nuo 2009 metų nepraleido nė vieno Čempionų lygos sezono, penkis kartus pateko į svarbiausio žemyno turnyro finalo ketvertą ir nuo 2012 metų niekam neatiduoda Lenkijos čempiono vardo.

Pasak B.Servaaso, dabar klubas sklandžiai veikia ne vien aikštėje, bet ir už jos ribų „Klubo darbuotojai viską atlieka puikiai, didžiuojuosi jais. Džiaugiuosi, kad man beveik nereikia įsikišti. Žmonės, kuriuos pavyko suburti, tiksliai žino, ko iš jų reikalaujama, ir kokybiškai atlieka savo pareigas. O kai nekyla buitinių rūpesčių, tai prisideda prie geresnės komandos atmosferos, – Lenkijos televizijai TVP kalbėjo Kielcų klubo vadovas. – Kiekviena pergalė yra viso klubo kokybės patvirtinimas.

Kartais jaučiu, kad Lenkijoje mūsų sporto šaką vertina kaip žemesnio rango. Tačiau aš manau, kad lenkai privalo didžiuotis, jog turi tokį klubą, kaip „Kielce“. Retai kalbu apie tai, bet manau, kad mūsų darbas vertinamas nepakankamai“.

.

Miesto meras – rankininkas

Kielcų kaip svarbiausio Lenkijos rankinio bastiono statusą įtvirtino praėję savivaldybių rinkimai. 2018 metais Kielcų meru tapo buvęs rankininkas ir rankinio treneris Bogdanas Wenta.

XX amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose jis buvo vienas geriausių Lenkijos rankininkų, po to pradėjo trenerio karjerą ir ilgai vadovavo Lenkijos rinktinei (2004-2012 m.) bei Kielcų klubui (2008-2014 m.).

Tačiau praėjusio dešimtmečio viduryje B.Wenta pasuko iš sporto į politiką. 2014 metais rankinio treneris buvo išrinktas į Europos parlamentą, o 2018 metais iškėlė kandidatūrą per Kielcų mero rinkimus. Jokiai partijai nepriklausantis, bet opozicinei Piliečių koalicijai (Koalicja Obywatelska) prijaučiantis ir jos remiamas B.Wenta per rinkimų antrąjį turą gavo 61,3 proc. balsų ir nugalėjo iki tol net 16 metų Kielcų mero pareigas ėjusį Wojciechą Lubawskį.

Kai B.Wenta tapo meru, daug kam atrodė, kad Kielcų rankinio klubas pradės vartytis kaip inkstas taukuose. Tačiau atsitiko priešingai: meras nėra dosnus savo buvusiam klubui, o „Kielce“ savininkas B.Servaasas jau kelerius metus nuolat viešai skundžiasi dėl nepakankamos miesto paramos.

B.Servaasas suskaičiavo, kad per 2021 metus miestas klubui skyrė tik 1,35 mln. zlotų (beveik 300 tūkst. eurų). „Kielce“ savininko teigimu, klubas panašią sumą miestui sumoka vien už arenos nuomą. „Dabar į miesto biudžetą sumokame daugiau, negu gauname miesto paramos, – tvirtina B.Servaasas. – Man atrodo, kad savivaldybėje niekas nesuvokia, kaip rankinio klubas gerina Kielcų įvaizdį užsienyje. Visiškai nekalbame apie tai, kaip pasinaudoti klubo sėkme“.

Skaičiuojama, kad šį sezoną „Kielce“ biudžetas yra apie 22-24 mln. zlotų (4,7-5,1 mln. eurų). B.Servaaso manymu, „protinga suma“, kurią turėtų skirti miestas, būtų bent 3,5 mln. zlotų (750 tūkst. eurų).

Tačiau nuo tada, kai meru tapo B.Wenta, nuolat mažėjo visam Kielcų sportui skiriama suma. 2019 metų miesto biudžete sporto reikmėms skirta 6,7 mln. zlotų, 2020 metų biudžete – 5 mln. zlotų, 2021 metų biudžete – vos 3,8 mln. zlotų. Suma vėl padidėjo tik 2022 metų Kielcų biudžete, kuriame sportui numatyta skirti 4,66 mln. zlotų.

„Kai visam miesto sportui skiriama 4,66 mln. zlotų, baisu net pagalvoti, kiek gaus rankinio klubas. Kielcams sportas nesvarbus. Kyla klausimas, ar tai gerai mūsų vaikams? Manau, kad ne. Vaikai turi sekti savo idealais, o miestas privalo rūpintis savo įvaizdžiu“, – socialiniuose tinkluose priekaištavo B.Servaasas.

.

Sunkumai liko praeityje

Lyg tyčia, praėjusio dešimtmečio pabaigoje sunkumai užklupo „Vive“ bendrovę. Jos savininkas B.Servaasas nebegalėjo rankinio klubui skirti tiek pinigų, kiek praėjusiais metais, ir 2020 metų pradžioje, dar prieš kovido pandemiją, pasklido gandai, kad „Kielce“ gali paleisti geriausius savo žaidėjus ir atsisakyti europinių ambicijų.

Nors pandemija padėti dar pablogino, „Kielce“ pavyko įveikti krizę. Gelbėjimo ratą numetė pagrindine rankinio klubo rėmėja tapusi „Van Pur“ alaus darykla. Jos prekės ženklas „Łomża“ buvo įrašytas į Kielcų klubo oficialų pavadinimą (nuo 2020 m. vasaros visas oficialus klubo pavadinimas yra „Łomża Vive Kielce“).

Sudėtingu laikotarpiu klubas sulaukė ir daug smulkų rėmėjų, kurie skyrė po keliasdešimt tūkstančių eurų. Nors pavieniui smulkių rėmėjų indėlis buvo nedidelis, kartu jie sunešė žymią sumą, padėjusią klubui išlikti.

Kielcuose vis būdavo kalbama, kad miestui nepadidinus paramos, rankinio klubas gali išsikelti į kitą vietą. Tačiau B.Servaasas tokias kalbas neigė: „Klubas priklauso Kielcams. Niekada neperkelsiu jo į kitą miestą. Vis dėlto nesu patenkintas dėl to, kaip mes vertinami. Nejaučiu, kad miestas būtų su mumis. Neįtikėtina, kad šeši ar septyni Lenkijos superlygos klubai iš savo miestų gauna didesnę paramą negu mes iš Kielcų.

Net jei kuris nors kitas miestas pažadėtų žymiai didesnę paramą, neįmanoma perkelti Kielcuose sukurtos atmosferos. Reikėtų iš naujo ieškoti vietinių rėmėjų, kurti struktūrą, vos ne viską pradėti nuo nulio“.

„Klubui labai reikia dar vieno didelio rėmėjo. Jei rastumėm tokį rėmėją, jo pavadinimas oficialiame klubo pavadinime užimtų „Vive“ vietą“, – tęsia klubo vadovas.

.

Didžiausia vertybė – treneris

„Kielce“ biudžetas yra gerokai mažesnis negu „Barcelona“, „Veszprém“, kelių turtingiausių Vokietijos klubų ar, juo labiau, atėjus Kataro investuotojams didžiausią pinigų maišą turinčio Paryžiaus PSG.

Tačiau lyginant komandų sudėtis visai neatrodo, kad „Kielce“ finansinėmis galimybėmis nusileistų pagrindiniams varžovams – Lenkijos čempionų gretose yra daugybė labai ryškių pasaulio rankinio žvaigždžių.

Pasak B.Servaaso, prisivilioti garsenybes labiausiai padeda geri asmeniniai santykiai su žaidėjais ir jų agentais. Kitas koziris – trenerio Talanto Duišebajevo asmenybė. Kirgizų kilmės rankinio specialistas, kurio šeima dar XX amžiaus pabaigoje įsikūrė Ispanijoje, o abu sūnūs Aleksas ir Danielis atstovauja Ispanijos rinktinei, Kielcų rankininkus treniruoja nuo 2014 metų.

„Mūsų didžiausias privalumas – atmosfera, kurią sukūrė Talantas. Dėl to mūsų klubas turi gerą reputaciją. T.Duišebajevo pavardė lemia labai daug. Kai kurie rankininkai, pavyzdžiui, Nedimas Remili, tikrai nebūtų atvykę į Kielcus, jei komandos netreniruotų T.Duišebajevas, – Lenkijos televizijai TVP pasakojo Kielcų klubo prezidentas. – Kartais agentai patys skambina ir sako: „Bertai, yra rankininkas, kuris nori žaisti jūsų komandoje“… Dar dažniau tokių skambučių sulaukia Talantas.

Kai derėjomės dėl naujos sutarties su Aleksu Duišebajevu, jis manęs tiesiai šviesiai paklausė, ar galiu užtikrinti, kad kovosime dėl Čempionų lygos nugalėtojo vardo. Pinigai taip pat svarbūs ir Aleksas pas mus gerai uždirba, bet jis pirmiausiai klausė ne apie pinigus, bet apie galimybę laimėti“.

.

Skaudžių nesėkmių neišvengė

„Kielce“ užduotys nesikeičia daug metų. Klubo vadovai sezoną vadina geru tik tuo atveju, jei rankininkai iškovoja abu Lenkijos titulus ir patenka į Čempionų lygos finalo ketvertą.

Pirmoji užduotis įgyvendinama lengviau. Nuo 2012 metų „Kielce“ net devynis kartus iš eilės nacionalinėse varžybose šventė dvigubą pergalę (neskaičiuojant pandemijos paveikto 2019-2020 m. sezono, kuriame nebuvo surengtas Lenkijos taurės turnyras). Ši dvigubų pergalių virtinė nutrūko tik 2022 metų pavasarį, kai Kielcų komanda apgynė šalies čempionės vardą, bet taurės turnyro finale nusileido Plocko „Wisla“ ekipai.

Čempionų lygoje viskas kur kas sudėtingiau. Tiesa, „Kielce“ prieš kiekvieną sezoną minima tarp pagrindinių favoričių, bet patvirtinti favoritės vardą pavyksta anaiptol ne visada. O sirgaliai niekaip negali pamiršti keleto labai skaudžių pralaimėjimų, patirtų žaidžiant su aiškiais autsaideriais.

Nemaloniausius prisiminimus kelia dvi atkrintamųjų varžybų dvikovos su Prancūzijos komandomis: 2017 metų pavasarį Čempionų lygos nugalėtojos vardą gynęs „Kielce“ jau aštuntfinalyje pralaimėjo „Montpellier“ ekipai, o pernai užmynė ant to paties grėblio ir taip pat aštuntfinalyje pripažino „Nantes“ pranašumą.

Praėjusį sezoną Kielcų rankininkai netgi laimėjo pirmąsias rungtynes išvykoje, tačiau savo arenoje buvo neatpažįstami ir nusileido didesniu skirtumu.

„Man šis pralaimėjimas buvo pasaulio pabaiga. Daugeliui žmonių atrodo, kad šie žodžiai per stiprūs, bet tuo metu aš iš tiesų nenorėjau gyventi“, – apie sensacingą pralaimėjimą Nanto ekipai vėliau kalbėjo „Kielce“ treneris T.Duišebajevas.

.

Žaidėjai – iš visos Europos

Jei pernai patirtas pralaimėjimas Nanto ekipai buvo kone skaudžiausias šiuolaikinėje „Kielce“ istorijoje, tai neabejotinai saldžiausia pergalė buvo pasiekta 2016 metų pavasario pabaigoje Čempionų lygos finalo ketverto turnyre.

Tuomet Kiolno arenoje Kielcų rankininkai pusfinalyje nugalėjo Paryžiaus PSG ekipą 28:26, finale per baudinių seriją palaužė „Veszprém“ komandą 39:38 ir iškovojo pirmąjį bei kol kas vienintelį Čempionų lygos nugalėtojo vardą.

„Tą dieną buvau laimingiausias pasaulio žmogus“, – tvirtina komandą į pergalę nuvedęs treneris T.Duišebajevas.

Kielcų aistruoliai kiekvieną pavasarį tiki, kad 2016-ųjų triumfas bus pakartotas. Tačiau po to „Kielce“ nė karto nežaidė Čempionų lygos finale. Užtat vos ne po kiekvieno skaudaus pralaimėjimo tarp sirgalių pasigirsta balsai, kad T.Duišebajevas išsisėmė ir „Kielce“ reikia kito trenerio. Tačiau klubo prezidentas B.Servaasas palaiko strategą vos ne besąlygiškai: „Man svarbiausia – komandos atmosfera. Stebiu, kaip viskas veikia, ir visada sakau, kad treneris bus neliečiamas tol, kol nuspręsiu kitaip. Ir sirgaliai, ir rėmėjai ne kartą kalbėjo, kad reikia keisti trenerį, bet iš to tik pasijuokiu. Jei ateitų kuris nors rankininkas ir ką nors pasakytų, tada pagalvočiau. Bet nebūtinai reaguočiau.

Manau, kad kelias į sėkmę yra grįstas kantrybe. O jei kantrybės trūksta – pažvelkite į daugybę pasaulio klubų… Viskam reikia laiko“.

„Kielce“ rankininkai palaiko pietietiškai emocingą trenerį ir sako, kad jis geriau nei kas kitas sugeba sutelkti komandą.

„Galbūt Talantas neidealiai kalba lenkiškai, bet jei jam pritrūksta žodžių, įterpia rusiškus. Treneris sugeba taip parinkti žodžius, kad pasiekia žaidėjų gilumą. Jo pasiklausius, nusiteikimas būna maksimalus ne tik per rungtynes, bet ir per treniruotes“, – apie trenerį kalbėjo „Kielce“ rankininkas Arkadiuszas Moryto.

Susišnekėti ne taip ir lengva, nes Kielcų komandoje T.Duišebajevo nurodymų klausosi iš skirtingų Europos kampelių atvykę žaidėjai. Dėl pergalių kartu grumiasi pagrindinis Vokietijos rinktinės vartininkas Andreasas Wolffas, olimpinis čempionas prancūzas Nicolas Tournat, vienas Kroatijos rinktinės lyderių Igoras Karačičius, trenerio sūnūs, Europos čempionai Aleksas ir Danielis Duišebajevai, keli Islandijos, Baltarusijos, Lenkijos rinktinių žaidėjai.

Kitą sezoną žvaigždžių sąrašą papildys dar vienas olimpinis čempionas prancūzas Nedimas Remili, kuris į Kielcų komandą pereis iš PSG klubo.

Pasak B.Servaaso, kiekvieno pajėgaus rankininko įsigijimas yra tarsi dviguba investicija, o naujų žvaigždžių atvykimas verčia dar labiau pasitempti komandos senbuvius: „Branko Vujovičius visada žaidė gerai. Bet vos tik pranešėme, kad sudarėme sutartį su N.Remili, jo žaidimo lygis dar labiau pakilo. Panašiai atsitiko I.Karačičiui, Szymonui Sičkai“.

Kad jų žaidimo lygis labai aukštas, patvirtina „Kielce“ iškovotas kelialapis į Čempionų lygos finalo ketvertą. O savaitgalį paaiškės, ar Kielcų komandai pavyks po šešerių metų pertraukos įkopti į Europos vyrų rankinio viršūnę.

.

Kielcų rankinio laiko juosta

1965 m. Kielcų „Iskra“ klube suburta pirmai rankinio komanda. Ji debiutavo Lenkijos ketvirtojoje lygoje.

1971 m. „Iskra“ pirmą kartą iškovojo teisę žaisti Lenkijos antrojoje lygoje.

1975 m. Susijungus Kielcų klubams rankinio komanda pradėjo žaisti „Korona“ pavadinimu ir pirmą kartą iškovojo kelialapį į Lenkijos pirmąją lygą. Kadangi Kielcų salė neatitiko lygos reikalavimų, „Korona“ žaidė Mieleco mieste ir debiutiniame sezone iškrito atgal į antrąją lygą.

1980 m. Į stipriausiąją šalies pakopą grįžusi „Korona“ iškovojo Lenkijos pirmenybių bronzos medalius.

1985 m. „Korona“ pirmą kartą iškovojo Lenkijos taurę. Tais pačiais metais Kielcuose buvo atidaryta nauja Miesto sporto ir rekreacijos centro sporto salė.

1990 m. „Korona“ užėmė ketvirtąją vietą Lenkijos pirmenybėse ir rudenį debiutavo Europos turnyre, bet pralaimėjo pirmąjį Europos taurių laimėtojų taurės mačą.

1993 m. Kielcų komanda, kuri nuo 1991 m. vėl žaidė „Iskra“ pavadinimu, pirmą kartą tapo Lenkijos čempione. Po to „Iskra“ medalius laimėjo dar šešis sezonus iš eilės (1994, 1996, 1998 ir 1999 m. – aukso, 1995 m. – sidabro, 1997 m. – bronzos).

1999 m. Kielcų komanda paskutinį sezoną žaidė istoriniu „Iskra“ pavadinimu.

2002 m. Klubo prezidentu tapo olandas Bertusas Servaasas, o strategine rėmėja – jam priklausanti bendrovė „Vive“.

2003 m. „Vive“ komanda susigrąžino Lenkijos čempionės vardą ir pirmą kartą per vieną sezoną laimėjo abu nacionalinius turnyrus: tapo šalies čempione (šeštąjį kartą) ir taurės laimėtoja (trečiąjį kartą).

2006 m. Kielcų mieste atidaryta „Hala Legionow“, kurioje rankinio komanda žaidžia namų rungtynes. Arenoje yra 4200 vietų.

2009 m. Kielcų komanda, kurios treneriu prieš sezoną tapo legendinis Lenkijos rankininkas Bogdanas Wenta, septintąjį kartą iškovojo šalies čempionės vardą.

2010 m. „Vive“ iškovojo aštuntąjį Lenkijos čempionės titulą ir pirmą kartą pateko į Europos Čempionų lygos aštuntfinalį.

2011 m. Kielcų rankininkai turėjo tenkintis Lenkijos pirmenybių sidabro medaliais. Po to – nuo 2012 iki 2022 m. – Kielcų komanda šalies čempione tapo vienuolika kartų iš eilės.

2013 m. „Kielce“ pirmą kartą pateko į Čempionų lygos finalo ketvertą ir jame užėmė trečiąją vietą. Šis rezultatas buvo pakartotas 2015 m.

2014 m. Komandos treneriu tapo kirgizų kilmės Ispanijos rankinio specialistas Talantas Duišebajevas.

2016 m. Kielcų rankininkai trečią kartą žaidė Čempionų lygos finalo ketverte ir pirmą bei kol kas vienintelį kartą tapo Čempionų lygos nugalėtojais. Finale „Kielce“ nugalėjo „Veszprém“ klubą 39:38 (po baudinių serijos).

2022 m. „Kielce“ vienuoliktą kartą iš eilės ir 19-ąjį kartą istorijoje tapo Lenkijos čempionu. Tačiau Lenkijos taurės finale „Kielce“ nusileido Plocko „Wisla“ komandai. Iki tol Kielcų rankininkai taurę iškovojo dvylika kartų iš eilės. Čempionų lygoje „Kielce“ penktąjį kartą pateko į finalo ketvertą.

.