Vienas Lietuvos rankinio rinktinės lyderių Jonas Truchanovičius išsigydė sunkią kelio traumą ir pagaliau debiutavo Zaporižės „Motor“ klube. Antrosios Vokietijos bundeslygos pirmenybėse Truchanovičius žengė į aikštelę per rungtynes su „Konstanz“ komanda ir pelnė pirmą įvartį vilkėdamas Ukrainos čempionų marškinėlius.
Vienintelis Čempionų lygos nugalėtoju tapęs lietuvis praėjusį kartą žaidė 2021 m. birželio 6 d. dar atstovaudamas Prancūzijos „Montpellier“ komandai. Vėliau sekė labai sudėtinga kelio operacija, kurios metu rankininkui buvo pakeista kojos ašis, atstatyti kelio kryžminis raištis bei kelio kremzlės, ir po operacijos net pusantrų metų trukusi reabilitacija.
„Po operacijos gydytojai sakė, kad svarbiausia, jog pavyko išsaugoti sveiką koją. Dėl sporto visokių minčių buvo. Bet aš jau pačią pirmą dieną po operacijos pradėjau reabilitaciją su vieninteliu tikslu – grįžti į rankinio aikštę. Kartais užpuldavo dvejonės, bet neleisdavau joms užsibūti galvoje. Beprotiškai norėjau žaisti, – rankinis.lt sakė 29 metų Truchanovičius. – Praktikoje gydytojai tokių traumų buvo nedaug matę. Esu retas pavyzdys, ir tai buvo dar viena motyvacija įrodyti, kad aš galiu tapti pirmuoju ir po tokios traumos grįžti į profesionalų sportą. Kartais būdavo sunku psichologiškai, bet ėjau tik į priekį ir neleidau nei sau, nei kitiems manęs gailėti. Viduje buvo didžiulis noras vėl žaisti. Kasdienis alkis rankiniui vedė mane į priekį“.
Pirmose rungtynėse po pusantrų metų pertraukos J. Truchanovičius žaidė daugiau negu 10 minučių ir pelnė vieną įvartį. „Motor“ komanda pralaimėjo „Konstanz“ ekipai minimaliu skirtumu 27:28. Rankinio išsiilgusį lietuvį „Motor“ komandą treniruojančiam Gintarui Savukynui teko net pristabdyti.
„Mano didžiausia problema, kad mane reikia stabdyti. Norėjau žaisti visas 60 minučių. Papriekaištavau treneriui, kad per mažai leido žaisti, nes būčiau dar dešimt įvarčių įmetęs. Bet treneris atsakė, jog komandai esu reikalingas ne dėl dešimties įvarčių vienose rungtynėse, o kad žaisčiau dar ne vieną dešimtį rungtynių. Esu dėkingas treneriui, kad mane pristabdo ir padeda išlaikyti šaltą galvą, – tvirtina J. Truchanovičius. – Baimės, kad trauma gali atsinaujinti nebeliko. Pradžioje buvo dvejonių ir pasąmonėje saugodavau traumuotą kelį, bet greitai vėl pajaučiau žaidimą ir apie traumą nebegalvoju. Atlikome jėgos, šuolio ir kitus testus. Visi jie buvo teigiami, pats jaučiuosi, kad galiu padaryti vis daugiau, todėl nusprendėme grįžti į varžybų ritmą.“
Lietuvos rinktinei iškovoti kelialapį į 2022 metų Europos pirmenybes padėjęs Truchanovičius dėl traumos negalėjo žaisti baigiamajame turnyre. Rankininkas nekantriai laukia, kada vėl galės apsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlius. Kitų metų kovo mėnesį Lietuvos rankininkų laukia dvejos rungtynės su Gruzijos rinktine 2024 metų Europos pirmenybių atrankos turnyre.
„Net nėra abejonės, kad jeigu tik sveikata leis, žaisiu Lietuvos rinktinėje. Reikia atiduoti duoklę ir atsidėkoti Lietuvai, nes būtent Lietuvoje mane atstatė ant kojų ir visa reabilitacija vyko Lietuvoje, – teigia Truchanovičius. – Labai sudėtingą operaciją atliko ir atsakomybę dėl jos prisiėmė Rimtautas Gudas. Daug gydytojų ir užsienio specialistų buvę nustebę kokio lygio operacija buvo atlikta. Nuo pat pirmos dienos reabilitacija rūpinasi Petras Mikučionis, su kuriuo net ir dabar konsultuojamės kiekvieną dieną. Mane supo ir supa daug žmonių, kurie labai padėjo grįžti į aikštę“.
Truchanovičius dėkingas ir „Motor“ klubui, su kuriuo sutartį pasirašė dar 2021 metų pradžioje. Nepaisant sunkios traumos, karo Ukrainoje ir klubą užvirtusių sunkumų, „Motor“ nepaliko pusantrų metų negalėjusio žaisti lietuvio likimo valiai.
„Klubas labai žmoniškai su manimi pasielgė ir labai noriu jiems atsidėkoti geru žaidimu. Nepaisant mano sunkios traumos ir užklupusių didžiulių sunkumų prasidėjus karui, „Motor“ laikėsi visų sutarties sąlygų ir pasirašėme naują sutartį, – sakė Truchanovičius. – Komandą labai stipriai paveikė karas. „Motor“ turėjo persikelti į Vokietiją, neteko daugumos lyderių bei vietos Čempionų lygoje. Bet svarbiausia, kad klubas toliau gyvuoja. Stengiamės išgyventi ir iškovoti kuo daugiau pergalių tiek Vokietijoje, tiek ir Europos lygoje“.
Tai rankinis! 