LRF informacija, šeimos archyvo nuotraukos

Gegužės 30 dieną mirė legendinė Lietuvos rankininkė Rožė Krumcholcaitė-Stasiulevičienė. Viena labiausiai tituluotų Lietuvos rankininkių Anapilin iškeliavo eidama 87-uosius metus.

1936 metų spalio 24 dieną Grinkiškyje (Kėdainių apskr.) gimusi R. Stasiulevičienė ryškiausias pergales iškovojo atstovaudama Kauno „Žalgirio“ komandai. „Žalgirio“ rankininkės dvejus metus iš eilės 1967 ir 1968 metais laimėjo svarbiausią Europos klubų prizą – Čempionių taurę (dabar Čempionių lyga).

1967 metais „Žalgiris“ finale 8:7 įveikė tuometinės Vokietijos Demokratinės Respublikos „Leipzig“ klubą, o po metų finale 13:11 pranoko kitą VDR ekipą Rostoko „Empor“. „Žalgiris“ tapo pirmąja komanda, iškovojusia Čempionių taurę dvejus metus iš eilės.  

„Rungtynių didvyre tapo „Žalgirio“ vartininkė Rožė Stasiulevičienė. Ji atrėmė tris baudinius ir dar kelis kartus gelbėjo komandą nuo regis neišvengiamų įvarčių“, – apie 1968 metų finalą straipsnyje „Iš aukso fondo. Didžiosios „Žalgirio“ pergalės“ rašė „tairankinis.com“.

R. Stasiulevičienė per 20 sporto karjeros metų (iki 1969 m.) žaidė Lietuvos kūno kultūros instituto, Lietuvos žemės ūkio akademijos, Kauno „Žalgirio“ komandose, Lietuvos rinktinėje. Buvo universali vartininkė, saugojusi vartus žaidžiant tiek vienuolikių, tiek septyniukių rankinį. 6 kartus Lietuvos čempionė: lauko rankinio (1956–1960), salės rankinio (1962). Su „Žalgirio“ komanda tapo SSRS lauko rankinio čempione (1957, 1960), sidabro (1958, 1961), bronzos (1956, 1959) medalininke, SSRS salės rankinio čempione (1966, 1967), sidabro (1965), bronzos (1962, 1964) medalininke.

Ji 1957 – 1960 metais buvo SSRS vienuolikių, 1963 – 1967 metais – septyniukių rankinio rinktinės narė.

R. Stasiulevičienei buvo suteikti SSRS garbės sporto meistrės (1966), SSRS nusipelniusios sporto meistrės (1968), SSRS tarptautinės klasės sporto meistrės (1977) vardai.

R. Stasiulevičienė 1959 metais baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1965 – 1975 metais dirbo „Žalgirio“ sporto draugijos rankinio trenere, 1975 – 2008 metais – Kauno „Žiburio“ vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja, mokytoja metodininke.

R. Stasiulevičienė buvo ištekėjusi už vieno rankinio pradininkų Lietuvoje Gintauto Stasiulevičiaus (1935 – 2020). Ryškiausią pėdsaką rankinio aikštelėse G. Stasiulevičius paliko dirbdamas treneriu. 1969-1972 metais jis buvo Kauno „Žalgirio“ rankininkių vyriausiasis treneris. 1970 metais Europos Čempionų taurės turnyre žalgirietės pateko tarp keturių stipriausiųjų. G. Stasiulevičius buvo 1976 metų Monrealio ir 1980 metų Maskvos olimpinių žaidynių čempionės Aldonos Česaitytės-Nenėnienės treneris. G. Stasiulevičius trejus metus buvo SSRS moterų rankinio rinktinės, besirengusios Monrealio olimpinėms žaidynėms, mokslinės metodinės grupės vadovas.

1991 – 1996 metais G. Stasiulevičius buvo pirmasis Lietuvos rankinio federacijos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimo. 1991 – 1995 metais buvo išrinktas į Europos rankinio federacijos (EHF) Vykdomąjį komitetą.

G. Stasiulevičius mirė mažiau nei prieš metus – 2022 metų liepos 8 dieną, eidamas 87-uosius metus.

Abu sutuoktiniai apdovanoti LTOK „Olimpine žvaigžde“.