Didesnėje Europos dalyje krepšinis yra žymiai populiaresnis žaidimas negu rankinis. Vis dėlto Senajame žemyne galima rasti nemažai didelių plotų, kuriuose yra priešingai.

Prancūzijos sporto žemėlapis būtų margas: kai kuriuose kraštuose aiškiai vyrauja krepšinis, kituose – rankinis. Tačiau abiejų salės žaidimų pozicijos yra tvirtos ir pastaraisiais metais vis tvirtėja. Prancūzijos krepšinio ir rankinio rinktinės yra tarp pasaulio lyderių, klubų biudžetai nuolat auga, o į arenas ateina vis daugiau žiūrovų.

Reguliariai skelbiamos Nacionalinės krepšinio lygos (LNB) ir Nacionalinės rankinio lygos (LNH) finansinės ataskaitos rodo teigiamas tendencijas, tad Prancūzijos krepšinio ir rankinio bendruomenėms nereikia nerimauti dėl ateities.

Atlyginimų disproporcija

Prancūzijos krepšinio ir rankinio lygų finansiniai rodikliai yra gana panašūs. Tiesa, LNB krepšinio klubų biudžeto vidurkis 2022-2023 metų sezone buvo didesnis, tačiau LNH rankinio lygos klubai galėjo skirti daugiau pinigų atlyginimams.

Turtingiausių salės žaidimų klubų sąraše į pirmąją vietą pirmą kartą išsiveržė „Monaco“ krepšinio klubas. Jis šį sezoną sudarė 20,7 mln. eurų biudžetą ir pirmasis peržengė 20 mln. ribą. Paryžiaus PSG rankinio klubo biudžetas buvo 16,4 mln. eurų, Vilerbano ASVEL krepšinio klubo biudžetas – 15,8 mln. eurų.

Kiti salės žaidimų klubai dešimties milijonų ribos nepasiekė. Didesnį negu penkių milijonų eurų biudžetą praėjusių metų rudenį pristatė dvylika krepšinio lygos ir šeši rankinio lygos klubai. Prancūzijos krepšinio lygoje žaidžia 18 komandų, rankinio lygoje – 16 komandų. Beje, nė vienas Prancūzijos ledo ritulio ar tinklinio lygos klubas nesudarė penkių milijonų eurų biudžeto.

Mažiausią biudžetą numatęs krepšinio lygos klubas „Fos-Provence“ planavo išleisti 3,3 mln. eurų, skurdžiausias rankinio lygos klubas „Selestat“ – 2,4 mln. eurų.

Nors trijų turtingiausių klubų piniginėse šį sezoną buvo daugiau nei 15 mln. eurų, atlyginimams skiriamos sumos gerokai mažesnės. Krepšinio „Monaco“ žaidėjams ir treneriams galėjo sumokėti 10,8 mln. eurų, rankinio PSG – 7,8 mln. eurų, krepšinio ASVEL – tik 4,2 mln. eurų.

2022-2023 metų sezone vidutinis krepšinio lygos klubų biudžetas buvo 6,8 mln. eurų, rankinio lygos – 5,4 mln. eurų.

Tačiau pagal atlyginimams skirtą sumą vaizdas buvo priešingas. Rankinio lygos klubai numatė šį sezoną žaidėjų ir trenerių atlyginimams išleisti vidutiniškai 2,5 mln. eurų, krepšinio lygos klubai – 2,3 mln. eurų.

Šią disproporciją iš dalies galima paaiškinti tuo, kad per pandemiją daug krepšinio klubų gyveno ne pagal išgales ir išleido daugiau negu uždirbo, todėl įklimpo į skolas. Rankinio klubai tvarkėsi sumaniau, todėl jiems planuojant pastarojo sezono biudžetą nereikėjo galvoti, kaip grąžinti praėjusiais metais susikaupusias skolas.

Atsigavo po pandemijos

Pagal LNB ir LNH finansines ataskaitas, krepšinio ir rankinio klubų biudžeto sandara yra gana panaši. Vis dėlto krepšinis aplenkė rankinį pagal pažangesniais būdais – iš privačių rėmėjų ir pardavus bilietus – gautas pajamas.

Prancūzijos krepšinio klubai iš privačių rėmėjų gavo 40 proc. pajamų, rankinio klubai – 32 proc. pajamų. Pardavę bilietus krepšinio klubai surinko 17 proc. biudžeto, rankinio klubai – 15 proc. biudžeto.

Tuo tarpu vietos valdžios (miestų, departamentų, kraštų) skirtų subsidijų dalis yra vienoda. Vietos valdžios skirti pinigai sudarė 22 proc. tiek krepšinio, tiek rankinio klubų biudžetuose.

Beveik visą praėjusį dešimtmetį, iki gyvenimą sujaukusios kovido pandemijos, klubų piniginės nuosekliai pilnėjo. 2010-2011 metų sezone vidutinis krepšinio klubo biudžetas buvo 4,2 mln. eurų, 2013-2014 metų sezone – 4,62 mln. eurų, 2018-2019 metų sezone – 5,35 mln. eurų.

Vidutinis rankinio klubo biudžetas 2013-2014 metų sezone buvo 4,26 mln. eurų, 2018-2019 metų sezone – 5,33 mln. eurų. Per pandemiją skaičiai sumažėjo ir 2020-2021 metų sezone vidutinis LNH lygos rankinio klubo biudžetas buvo tik 4,38 mln. eurų, bet padėtis labai greitai pasitaisė ir finansinės galimybės grįžo į priešpandeminį lygį.

Nors pandemijos pasekmės dar jaučiamos, LNH pernai jau padidino minimalaus biudžeto reikalavimą. Nuo 2013 metų rankinio klubai, siekę gauti aukščiausios pakopos licenciją, privalėjo užtikrinti, kad sukaups 1,6 mln. eurų biudžetą. Pernai ši suma buvo padidinta iki 1,9 mln. eurų.

Įdomu, kad krepšinio klubų biudžeto sandara – privačių rėmėjų, už bilietus gautų lėšų ir vietos valdžios subsidijų dalis – per dešimtmetį pasikeitė gana nežymiai.

Tuo tarpu rankinio klubų pajamos pardavus bilietus padidėjo nuo 10,5 proc. (2016-2017 m. sezone) iki 15 proc. (2021-2022 m. sezone).

Investicijos atsiperka

Europos krepšinio fone Prancūzijos klubų biudžetai nėra pribloškiantys. Kadangi kitose šalyse nereikalaujama viešai skelbti finansines ataskaitas ir tik nedaugelis klubų tai daro savanoriškai, patikimų duomenų trūksta ir palyginti gana sudėtinga. Vis dėlto „Monaco“ šį sezoną neabejotinai pateko tarp dešimties turtingiausių Europos klubų.

Investicijos atsipirko. „Monaco“ šį sezoną tapo pirmuoju Prancūzijos klubu, šiame amžiuje patekusiu į Eurolygos finalo ketvertą.

Rankinyje sukasi mažesnės sumos, tad Paryžiaus PSG jau kelis sezonus yra turtingiausias šios sporto šakos pasaulio klubas. „Montpellier“ ir „Nantes“ tikriausiai patenka į turtingiausių dešimtuką, o pagal biudžetų vidurkį Prancūzijos lyga yra antra arba pirma. Jei kažkas ir lenkia Prancūzijos LNH lygą – nebent Vokietijos bundeslyga.

Be Paryžiaus PSG klubo šį sezoną didesnį negu dešimties milijonų biudžetą turi tik „Kiel“ (13,5 mln. eurų) ir galbūt „Veszprém“, kurio finansiniai duomenys neskelbiami.

„Barcelona“ klubas, kurio rankinio komanda gina Čempionų lygos nugalėtojos vardą, praėjusių metų rudenį paskelbė, kad rankinio padalinio biudžetas šį sezoną yra 9,5 mln. eurų.

Didžiausias finansines galimybes turintis Paryžiaus PSG šiais metais jau šeštą kartą per pastaruosius aštuonis sezonus pateko į Čempionų lygos finalo ketvertą (jis vyks birželio viduryje). Tačiau PSG dar nė sykio netapo svarbiausio žemyno turnyro nugalėtoju.

Finalo ketverte praėjusio dešimtmečio pabaigoje ir šio dešimtmečio pradžioje taip pat žaidė kitos dvi Prancūzijos komandos „Montpellier“ ir „Nantes“. Monpeljė rankininkai 2018 metais netgi nušluostė nosį Paryžiaus turčiams ir tapo Čempionų lygos nugalėtojais.

Sostinės fenomenas

Paryžiaus PSG rankinio klubas nuo 2012 metų priklauso Kataro investuotojams, anksčiau įsigijusiems ir PSG futbolo klubą. Būtent katariečių pinigai pavertė PSG komandą Prancūzijos rankinio lydere ir viena iš Europos rankinio lyderių.

Tuo tarpu pajėgaus krepšinio klubo Prancūzijos sostinėje nėra jau kelis dešimtmečius. Paryžiaus priemiesčiuose, Aukštutinės Senos departamente (92-ajame departamente), veikia Nantero ir Levalua klubai, bet Paryžiaus miestas labai ilgai neturėjo pirmojoje lygoje žaidžiančio krepšinio klubo. Tik pernai į pirmąją lygą pateko 2018 metais įkurtas „Paris“ klubas.

Didžiausia Paryžiaus salės žaidimų klubų problema buvo ir vis dar yra šiuolaikinės arenos trūkumas. Į „Bercy“ areną nei krepšinio, nei rankinio klubai negali patekti dėl didelio jos užimtumo. Dėl to ir PSG rankininkai kol kas glaudžiasi dar prieš Antrąjį pasaulinį karą statytoje Pierre‘o de Coubertino salėje, galinčioje priimti iki keturių tūkstančių žiūrovų.

Po kelių mėnesių ši problema bus išspręsta, nes ruošiantis Paryžiaus olimpinėms žaidynėms statoma „La Chepelle“ arena, kurioje bus aštuoni tūkstančiai vietų. Jau paskelbta, kad 2024 metų pavasarį duris atversiančioje naujoje arenoje įsikurs „Paris“ krepšinio ir PSG rankinio klubai.

Tinklininkams sunkiau

Užpernai per Tokijo olimpines žaidynes abi Prancūzijos rankinio rinktinės – vyrų ir moterų – iškovojo aukso medalius. Krepšininkų laimikiai buvo mažesni, bet apdovanojimus taip pat laimėjo abi rinktinės: vyrai – sidabro, moterys – bronzos.

Prancūzų sirgalius olimpiniame Tokijuje nudžiugino dar vieno salės komandinio žaidimo atstovai – Prancūzijos vyrų tinklinio rinktinė laimėjo aukso medalius.

Vis dėlto tinklinis Prancūzijoje lieka krepšinio ir rankinio šešėlyje. Šalies tinklinio klubai verčiasi daug sunkiau negu jų kolegos iš krepšinio ar rankinio.

2022-2023 metų sezone turtingiausias Prancūzijos tinklinio klubas „Sete“ sudarė 2,16 mln. eurų biudžetą. Jis nė iš tolo neprilygsta krepšinio „Monaco“ ar rankinio PSG biudžetams. Maža to, net mažiausią biudžetą turinčio rankinio klubo piniginė yra storesnė negu „Sete“.

Nacionalinės tinklinio lygos (LNV) klubų biudžeto vidurkis pastarąjį sezoną buvo tik 1,6 mln. eurų. Atlyginimams skiriamų pinigų vidurkis – 0,65 mln. eurų.

Net Prancūzijos antrųjų krepšinio ir rankinio lygų finansiniai rodikliai yra solidesni negu pirmosios tinklinio lygos.

Tinklinio klubams daug sudėtingiau rasti privačių rėmėjų, į tinklinio rungtynes ateina daug mažiau žiūrovų.

LNV nepateikia pastarųjų sezonų detalių finansinių ataskaitų, bet 2019-2020 metų sezone vietos valdžios skirtos subsidijos sudarė net 56 proc. tinklinio klubų pajamų. Šis skaičius gerokai didesnis negu subsidijų dalis krepšinio ir rankinio klubų biudžetuose. Pajamos už bilietus priešpandeminiame sezone tinklinio klubų biudžetuose sudarė vos 4 proc.