Nikola Karabatičius – tikras besotis. Jam vis negana ir negana. Prancūzijos rankinio legenda olimpinėse žaidynėse, pasaulio bei Europos pirmenybėse jau iškovojo septyniolika medalių, bet būtų labai nepatenkintas, jei nepavyktų iškovoti aštuonioliktojo.
.
Perrašė rekordų knygas
Įsivaizduoti Prancūzijos rankinio rinktinę be Nikolos Karabatičiaus ir lengva, ir nelengva. Prancūzija šiais laikais išugdo daugiausiai ryškių rankinio žvaigždžių, todėl šios šalies rinktinė būtų favoritė net ir be N.Karabatičiaus. Kita vertus, per 22 metus serbų ir kroatų kilmės rankininkas taip suaugo su mėlynais marškinėliais, kad be jo komanda atrodytų keistai.
Paskutinį sausio sekmadienį Kelno arenoje Prancūzijos rinktinė atrodė įprastai: ji ketvirtąjį kartą tapo Europos čempione, o tarp pergalę šventusių rankininkų buvo ir pavasarį 40-ąjį gimtadienį pažymėsiantis N.Karabatičius.
Veteranas paliko pėdsaką ir aikštėje, ir rekordų knygose. Jis tapo pirmuoju rankininku, iškovojusiu šešis Europos pirmenybių medalius. N.Karabatičius prisidėjo prie visų keturių Prancūzijos rinktinės pergalių (2006, 2010, 2014 ir šiais metais) ir taip pat turi du bronzos apdovanojimus.
Be to, N.Karabatičius papildė po keturis kartus Europos čempionais tapusių rankininkų sąrašą. Šiame sąraše iki 2024 metų buvo tik šeši Švedijos rinktinės žaidėjai, skynę pergales XX amžiaus pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje (nuo 1994 iki 2002 metų).
Dar per grupės varžybas „nerūdijantis N.Karabatičius“, kaip jį pavadino „Le Figaro“ leidinys, aplenkė islandą Gudjoną Sigurdssoną ir tapo visų laikų lyderiu pagal Europos pirmenybėse įmestus įvarčius. Vis dėlto šį rekordą finalo dieną iš N.Karabatičiaus atėmė paskutinėmis turnyro dienomis truputį rezultatyviau žaidęs danas Mikkelis Hansenas. Dabar M.Hanseno sąskaitoje yra 296 įvarčiai, N.Karabatičiaus – 295.
.
Didelė medalių krūva
Per ilgą karjerą N.Karabatičius didžiuosiuose turnyruose iškovojo septyniolika medalių, tarp jų – vienuolika aukso. Jis stovėjo ant garbės pakylos per ketverias olimpines žaidynes (trys aukso ir vienas sidabro), septynerias pasaulio pirmenybes (keturi aukso, vienas sidabro ir du bronzos) ir šešerias Europos pirmenybes (keturi aukso ir du bronzos).
Vis dėlto kone įspūdingiausias N.Karabatičiaus pasiekimas yra tai, kad nuo 2004 metų jis praleido vos vieną rinktinių turnyrą. 2021 metais geriausias šio amžiaus Prancūzijos rankininkas negalėjo žaisti pasaulio pirmenybėse dėl sunkios traumos. Išskyrus šį turnyrą, per du dešimtmečius N.Karabatičius nė karto neatsisakė atvykti į rinktinę ir olimpinėse žaidynėse, pasaulio bei Europos pirmenybėse dalyvavo 25 kartus.
„Negaliu palyginti pergalių. Visi medaliai ypatingi ir skirtingi. Šis medalis ypatingas dėl to, kad žaidžiu paskutinį sezoną, ir žinau, kad greitai baigsiu karjerą. Žinant, kad artėja pabaiga, kiekviena nauja pergalė atrodo dar vertingesnė, emocijos – dar gražesnės“, – po pergalingo Europos pirmenybių finalo kalbėjo N.Karabatičius.
Jis jau paskelbė, kad šiais metais baigs rankininko karjerą. Ilgos ir turiningos karjeros apogėjumi turėtų tapti 2024 metų vasarą Paryžiuje vyksiančios olimpinės žaidynės, kurios ne vien N.Karabatičių, bet ir daugelį vyresnės kartos Prancūzijos sportininkų paskatino neskubėti ir neatsisveikinti su didžiuoju sportu.
handball-world.news nuotr.
.
Prasmuko per plauką
„Esame tikra komanda, kurioje tvyro nuostabi atmosfera. Esame artimi draugai, todėl malonu ir žaisti, ir treniruotis. Visi žaidžia, visi prisideda prie pergalių. Tai – mūsų sėkmės paslaptis. Ir pusfinalyje, ir finale privalėjome pasitelkti visus charakterio išteklius, kad nepasiduotumėm, kai viskas klostėsi ne mūsų naudai“, – kuo stipri jo komanda, aiškino N.Karabatičius.
Abejose svarbiausiose turnyro rungtynėse Prancūzijos rinktinė laikė skandinaviškus egzaminus. Ir abu kartus – tiek pusfinalyje su švedais, tiek finale su danais – privertė gerokai pasijaudinti savo sirgalius. „Mėlynieji“ abu paskutiniuosius varžovus palaužė tik per pratęsimą.
Per pusfinalio dvikovą prancūzai jau buvo beprarandantys viltį. Nuaidėjus paskutinei antrojo kėlinio sirenai, Prancūzijos rinktinė atsiliko vienu įvarčiu. Nedidelę viltį suteikė baudos metimas, skirtas varžovams ne pagal taisykles sustabdžius į greitą ataką skuodusį Diką Memą.
Nors iki vartų buvo apie dešimt metrų, o priešais kamuolį paėmusį Elohimą Prandi išsirikiavo rankas aukštai pakėlusių švedų siena, prancūzas įsigudrino pasiųsti kamuolį šalia varžovų. Kamuolys atsitrenkė į skersinį, po to – į švedų vartininko Andreaso Palickos nugarą ir tik tada kirto vartų liniją.
Per pratęsimą Prancūzijos komanda su ugnimi nebežaidė ir iškovojo pergalę 34:30 (17:11, 27:27).
Finalo rungtynėse tokios didelės dramos nebuvo, bet Prancūzijos rankininkai Danijos komandą taip pat nugalėjo tik po pratęsimo 33:31 (14:14, 27:27).
„Mes jau anksčiau buvome nugalėję Danijos rinktinę finalo rungtynėse per pratęsimą. Bet šių metų pergalė pusfinalyje po neįtikėtino E.Prandi metimo, kuomet buvo gal dviejų nuošimčių tikimybė, kad pelnysime įvartį, yra kažkas tokio!“ – gavęs aukso medalį, galvą vis dar kraipė N.Karabatičius.
Tiesa, po sirenos baudos metimu pelnyti įvarčiai šiuolaikiniame rankinyje nėra didelė retenybė (prieš kelias dienas Kauno „Granito“ rankininkas Modestas Štarolis tokiu įvarčiu po sirenos išlygino rezultatą per rungtynes su Klaipėdos „Dragūnu“).
E.Prandi asmeninėje sąskaitoje taip pat yra jau ne vienas toks įvartis. Archyvuose pasikapsčiusi „beIN Sport“ televizija rado tris Prancūzijos lygos rungtynių įrašus, kuriuose tuometinis „Nîmes“ žaidėjas E.Prandi įmetė įvarčius po sirenos tiesioginiais baudos metimais. Žinoma, nė vienas iš ankstesnių įvarčių nebuvo toks svarbus, kaip įmestas Europos pirmenybių pusfinalyje.
.
Sulaužė keistą tradiciją
Nors Prancūzijos rinktinė Europos čempione tapo jau ketvirtąjį kartą, ji šiais metais sulaužė keistą tradiciją. Anksčiau „mėlynieji“ beveik visuomet puikiai žaisdavo per neolimpiniais metais rengiamus turnyrus, bet patirdavo dideles nesėkmes per olimpiniais metais vykdavusias žemyno pirmenybes (Europos pirmenybės lyginiais metais kas antrus metus).
„Tai – kažkoks paradoksas, – prieš šių metų turnyrą stebėjosi Prancūzijos rinktinės treneris Guillaume‘as Gille‘is. – Olimpiniais metais Prancūzijos rankininkai laimėjo tik du Europos pirmenybių bronzos medalius. Atsižvelgiant į mūsų rezultatus visuose turnyruose ir laimėtų medalių skaičių, tai labai keista. Juo labiau prisiminus, kad per ketverias pastarąsias olimpines žaidynes mes tris kartus tapome čempionais“.
Kelno arenoje „mėlynieji“ nutraukė olimpiniais metais vykstančių Europos pirmenybių prakeiksmą. Tačiau tarp prietaringųjų pasėjo nerimą dėl artėjančių Paryžiaus olimpinių žaidynių.
„Paprastai mes pralaimėdavome per Europos pirmenybes ir pasiekdavome dideles pergales per olimpines žaidynes. Dabar mūsų tikslas – kad neatsitiktų priešingai“, – ramino Prancūzijos rinktinės žaidėjas Luka Karabatičius, jaunesnysis N.Karabatičiaus brolis.
Treneris G.Gille‘is neabejoja, kad Europos pirmenybių auksas tik padidins komandos pergalių alkį: „Šiais metais mes visą dėmesį skiriame olimpinėms žaidynėms. Pergalė Europos pirmenybėse padės sutvirtinti komandą, ši pergalė tapo puikiu prieskoniu, dar labiau padidino naujų pergalių alkį ir troškimą tobulėti. Mūsų komanda nuolat tobulėja.
Europos čempionų vardas labai svarbus šiai rankininkų kartai, kuri nori rašyti savo istoriją. Pergalė parodo komandos kokybę ir patvirtina, kad ji gali iškovoti titulus. Laukiant olimpinių žaidynių, pergalė Europos pirmenybėse rodo mūsų nusiteikimą kovoti su stipriausiais varžovais ir nepasiduoti“.
„Kitą dieną po karūnavimo Europos pirmenybėse neįmanoma nesidairyti į Paryžiaus olimpines žaidynes. Žvelgiant plačiai, G.Gille‘io komanda ketvirtąjį Europos čempionės vardą iškovojo dėl stipraus charakterio, kovingumo, vienybės ir sugebėjimo nepasiduoti. Nėra jokių priežasčių, dėl kurių šios savybės dingtų per Paryžiaus olimpines žaidynes“, – rašė „Le Figaro“ dienraštis.
.
Dėl veterano neabejoja
Prieš Paryžiaus žaidynes treneriui Guillaume‘ui Gille‘iui reikės gerokai palaužyti galvą sprendžiant, kuriuos rankininkus palikti namie.
Per Europos ir pasaulio pirmenybes komanda gali registruoti 20 rankininkų (per rungtynes – 16 rankininkų, bet prieš kiekvienas rungtynes sudėtį galima keisti). Tuo tarpu olimpinėje paraiškoje bus tik 15 vietų.
„G.Gille‘iui bus sunku pasirinkti tarp patirties ir entuziazmo, nes talentingų žaidėjų yra daug. Reikės nepamiršti įvairių taktikos variantų, ypač ginantis“, – svarstė „Le Figaro“.
Prieš kelias savaites Prancūzijoje buvo abejojančių, ar olimpinei komandai vis dar reikia N.Karabatičiaus. Vis dėlto, kaip po Europos pirmenybių parašė „Le Figaro“, „gera N.Karabatičiaus forma nutraukė (nedidelius) debatus, ar jis turėtų žaisti olimpinėje rinktinėje“.
„Būdamas 40-ies, Prancūzijos rankinio vėliavnešys per Europos pirmenybes parodė, kad komandoje turi tvirtą vietą, jis nulėmė kai kurių rungtynių baigtį. Jo kojos, suprantama, jau nebėra 20-mečio, jis nebegali žaisti stabiliai. Bet jo įtaka komandos gyvenimui ir gynybos pojūčiai yra kertiniai“, – veteraną gyrė „Le Figaro“.
„Bėgant metams, jis sugebėjo pakeisti žaidimo braižą. Jis žino, kaip kitus padaryti geresniais, ir, kaip matėme šiame turnyre, pats gali kurti skirtumą. Gerai pažįstu šią komandą, todėl žinau, koks jis svarbus rūbinėje ir ruošiant žaidimo planą. Kiti rankininkai ir treneriai juo pasitiki ir klauso jo patarimų. Jis dalijasi patirtimi, kurios reikia „mėlyniesiems“. Nikola toliau kuria savo legendą, kurią, tikiuosi ir linkiu, vainikuos Paryžiaus olimpinės žaidynės“, – kodėl N.Karabatičius reikalingas komandai, aiškino buvęs jo bendražygis, po Tokijo olimpinių žaidynių karjerą baigęs ilgametis Prancūzijos rinktinės rankininkas Michaelis Guigou.
.
Neatsiliko nuo moterų
Prancūzijos rankinis per du mėnesius pasiekė dvi dideles pergales. Praėjusių metų gruodį per pasaulio moterų pirmenybes pagerbiant nugalėtojas taip pat skambėjo „Marselietė“.
Vienas iš vyrų komandos lyderių Ludovicas Fabregas po finalo pirmiausiai kaip tik ir pažymėjo, kad rankininkai per Europos pirmenybes įkvėpimo sėmėsi iš pasaulio čempionėmis tapusių rankininkių.
Kita paskata – pergalių laukiantys sirgaliai. Tiesa, per užsienyje vykstančias varžybose tribūnose prancūzų nebūna tiek daug, kiek danų ar švedų, bet svarbiausių rungtynių transliacijas stebi milijonai televizijos žiūrovų.
Šių Europos pirmenybių finalo transliaciją per Prancūzijos nacionalinę TF1 televiziją stebėjo 5,3 mln. žiūrovų. Dar beveik pusė milijono prancūzų tuo pačiu metu įsijungė mokamą „beIN Sports“ kanalą, kuris taip pat rodė Europos pirmenybių kovas. Paskutinėmis rungtynių minutėmis auditorija, sudėjus abiejų kanalų žiūrovus, padidėjo iki 7,1 mln. žmonių.
Vis dėlto rankinio transliacijų rekordas nebuvo pagerintas. Kai per 2015 metų pasaulio pirmenybes Prancūzijos rinktinė grūmėsi su Kataro komanda, prie televizorių ekranų prigludo 9,1 mln. prancūzų, paskutines tų rungtynių minutes tiesiogiai matė 12,6 mln. žiūrovų.
.
Tai rankinis! 