Į paskutinę kelionę palydime Algimantą Joną Kenstavičių

LRF informacija

.

Lietuvos rankinio bendruomenė gedi Algimanto Jono Kenstavičiaus (1937-2025). Vienas iš šalies salės rankinio pradininkų mirė eidamas 88-uosius metus.

XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje, kai nuo lauko rankinio (vienuolikių) buvo pereita prie salės rankinio (septyniukių), A.J.Kenstavičius žaidė Kūno kultūros instituto (dabar Lietuvos sporto universitetas) „Atleto“ komandoje. Jis 1962 metais padėjo „Atletui“ per pirmąsias Sovietų Sąjungos septyniukių rankinio pirmenybes laimėti sidabro medalius, po metų žaidė SSRS čempione tapusioje komandoje, o 1966 metais jau su Kauno „Žalgiriu“ iškovojo SSRS pirmenybių bronzos medalį. A.J.Kenstavičius taip pat buvo šešiskart Lietuvos čempionas ir penkiskart Lietuvos taurės laimėtojas. 1960 metais A.J.Kenstavičius gynė Lietuvos garbę per pirmąsias Lietuvos salės rankinio rinktinės rungtynes.

„Algio Jono Kenstavičiaus palikimas Lietuvos rankinio bendruomenei – išskirtinis. Jo metimo pašokus ar atsirėmus įgūdžių mokėsi kelios jaunesnės Lietuvos rankininkų kartos, – rašome LRF pranešime. – Algis Jonas Kenstavičius buvo kairiarankis ir pasižymėjo išskirtiniu tolimų metimų taiklumu, dėl kurių buvo pakviestas į SSRS rinktinę“. Kaune gimęs ir užaugęs A.J.Kenstavičius dalyvavo Čekoslovakijoje vykusiose 1964 metų pasaulio pirmenybėse, per kurias Janio Grinbergo treniruotoje SSRS rinktinėje taip pat žaidė Albertas Macežinskas, Vytautas Kontvainis ir Aloyzas Samuolis.

„Tai buvo tyli, rami, bet labai gili asmenybė, visada turėjęs savo tvirtą nuomonę ir ją argumentuotai samprotaudamas gindavo. Man gyvenimas buvo dosnus, kad ne tik mačiau jį žaidžiantį, bet net ir kartu vienerius metus teko treniruotis bei žaisti Kauno „Žalgirio“ komandoje. Algimantas Jonas labiau mėgo daryti nei kalbėti – toks buvo ir žaisdamas; kai kiti kalbėdavo – jis mesdavo įvarčius. Bet kartu globojo ir jaunesnius žaidėjus – ramiai, nesibardamas ir nepriekaištaudamas patardavo. Manau, kad tokia pagarba kitiems ir reiklumas sau lydėjo jį visą gyvenimą. Rankinio bendruomenė neteko iškilios ir Lietuvos rankinyje gilius pėdsakus palikusios asmenybės“, – buvusį mokytoją ir bendražygį prisiminė Lietuvos rankinio federacijos prezidento pareigas laikinai einantis Antanas Skarbalius.

Rankinis

Parašykite komentarą