LRF informacija ir nuotraukos

Lietuvos vyrų rankinio rinktinė stovėjo ant Europos pirmenybių slenksčio. Trūko vieno taško arba geresnio įvarčių skirtumo rungtynėse su favoritais. Galbūt ir Fortūnos šypsnio – vieno palankaus rezultato kitų grupių varžybose.

Tačiau yra kaip yra ir, pasibaigus atrankos turnyrui, Lietuvos rinktinės treneris Gintaras Savukynas pripažino, kad šiuo metu gana žymiai atsiliekame nuo Slovėnijos ir Šiaurės Makedonijos rankinio.

Rinktinės treneris Gintaras Savukynas:

Visas atrankos turnyras praėjo gana kovingai. Vyrai tikrai atidavė daug jėgų. Po pergalės namuose prieš makedonus, sukėlėme suirutę grupės varžybose. Labai gaila, kad nepavyko atrankos turnyro pabaigti garbingai ir šį etapą baigėme tokiu dideliu pralaimėjimu. Turėjome vilčių, buvome nusiteikę kovoti dėl vietos Europos pirmenybėse. Tačiau turime mažokai resursų, kad galėtume lygiai kovoti kiekvienose rungtynėse su aukščiausio lygio varžovais ir rungtynės su makedonais tai paryškino.

Apie lemiamas rungtynes

Rungtynes pradėjome labai gerai, labai susikaupę. Iki pirmo kėlinio vidurio kontroliavome situaciją, mums sekėsi abiejose aikštės pusėse. Deja, antrame kėlinyje neradome raktų pralaužti varžovų gynybą, o galimybėmis, kurias susikūrėme, nepasinaudojome taip, kaip derėtų tokiose rungtynėse.

Reikia pažymėti kelis veiksnius. Visų pirma, Lietuvos klubuose žaidžiantys rankininkai pirmą kartą atsidūrė tokioje atmosferoje. Trūko tokių rungtynių patirties ir, kaip parodė rungtynių eiga, trūko pasitikėjimo savimi. Pagrindinė našta teko lyderiams, natūralu, kad rungtynių pabaigoje jie pavargo ir žaidimo kokybė prastėjo.

Skaudžiai atsiliepė abiejų komandų sudėties gylis ir meistriškumo skirtumas. Mes turime ryškius lyderius, bet jų pamaina, po keitimo į aikštę įėję žaidėjai – žemesnio lygio. Tą kokybės skirtumą parodė galutinis rezultatas. Kitas labai svarbus aspektas – mes jau kurį laiką nerandame linijos žaidėjo, kuris rungtynėse su tokio lygio varžovais galėtų duoti norimą rezultatą. Ši problema persekioja jau ne vieną atrankos ciklą. Jeigu pasvertume abi komandas, varžovų linijos žaidėjai buvo labai naudingi, o mes naudos negavome.

Apie pamokas

Daug lemia tarptautinė patirtis. Iš mūsų grupės į Europos pirmenybes pateko makedonai ir slovėnai. Šių šalių rankininkai klubuose vos ne kiekvieną savaitę žaidžia tarptautines rungtynes. Mes, deja, to neturime. Kartais būdavo jaučiamas mūsų žaidėjų jaudulys ir tai yra natūralu. Tokios griausmingos arenos mūsų klubai nemato nei Lietuvos pirmenybėse, nei Baltijos lygoje, o Europos taurės turnyre Lietuvos klubai dažniausiai neįveikia net pirmojo etapo.

Tuo tarpu didžioji dalis Šiaurės Makedonijos rinktinės žaidėjų šį sezoną su Skopjės „Alkaloid“ klubu pateko į Europos taurės finalą, kiti žaidžia Čempionų lygos bei Europos lygos klubuose. Todėl ir yra toks skirtumas rungtynėse, kurias galime prilyginti finalui. O tai ir buvo tikras finalas abiem komandoms.

Reikia pripažinti, kad rankinyje atsiliekame. Ir nuo šių valstybių atsiliekame gan žymiai. Ta pati Šiaurės Makedonija tokių rezultatų siekė ne vienerius metus. Beveik visi jų rinktinės rankininkai žaidžia Europos turnyruose, o mes – ne. Skopjės „Vardar“ klubas dukart tapo Čempionų lygos nugalėtoju, po to susidūrė su finansiniais sunkumais, bet iš jo estafetę perėmė dabar Čempionų lygoje rungtyniaujantis Bitolos „Pelister“. Ir taip dirbama jau ne vieną dešimtmetį.

Aišku, ne viską lemia pinigai. Jeigu atsineši pinigų maišą, dar nereiškia, kad kitą dieną viską laimėsi. Reikia nuosekliai dirbti metai po metų. Jeigu Lietuvoje atsiras žmonių, kurie turės kantrybės laukti rezultato, tada kažkas tikrai pasikeis, nes turime ir gilias rankinio tradicijas, ir jaunų perspektyvių žaidėjų, kuriuos reikia užauginti.

Apie teigiamą patirtį

Esu dėkingas visai komandai, žaidėjams, kurie renkasi į rinktinę ir noriai atstovauja Lietuvai, atiduoda savo laiką ir atiduoda visą save. Deja, rezultatas ne visada būna toks, kokio visi tikimės. Tačiau mes visi judėsime į priekį. Nenorėčiau išskirti kurio nors žaidėjo, nes visi, kaip komanda, parodėme tinkamą kovotojų charakterį. Nudžiugino kai kurie žaidėjai, bet dar nenoriu jų minėti, nes nebūtų teisinga kitų atžvilgiu. Visi padarė žingsnį į priekį, aikštėje atidavė dūšią ir įdėjo daug darbo. Niekam priekaištų neturiu.

Deja, sportas kartais būna žiaurus. Jeigu atmestume antruosius kėlinius Šiaurės Makedonijoje ir Slovėnijoje, kur, tenka pripažinti, neparodėme dantų, visose kitose rungtynėse kovėmės iki galo. Kažkur objektyviai neprilygome meistriškumu, kažkur pritrūko sėkmės, bet galima vienareikšmiškai teigti, kad paaugome kaip komanda. Rungtynės Šiaurės Makedonijoje ar Slovėnijoje, kur iš visų pusių spaudžia ir varžovų sirgaliai, ir teisėjai, yra neįkainojama patirtis. Kol nesuvalgysi tokių pralaimėjimų kartėlio, tol nepasieksi ir pergalių. 

*

Rinktinės kapitonas Gerdas Babarskas:

Be galo skaudu. Skirtumas švieslentėje gal net didesnis, negu varžovai buvo stipresni aikštelėje. Gerai pradėjome rungtynes ir atlaikėm tribūnose vyravusią karštą atmosferą. Didelė pagarba makedonų sirgaliams. Nuostabu, ką jie sukuria tribūnose. Puikiai žaidėme rungtynių pradžioje, bet nuo 20 minutės užstrigome puolime, neradome galimybių kaip pabaigti atakas. Atidavėme visas jėgas, bet varžovai irgi žaidė gerai ir pelnytai laimėjo. Galbūt galėjome kažką padaryti geriau, bet kovojome iki galo. Kiekvienas iš mūsų ėjome keliais, kraujavome, bet kovėmės toliau. Reikia pasidžiaugti tuo, kad turime charakterį ir rodėme jį iki galo.

Atrankos turnyras buvo įdomus ir pozityvus. Namie nugalėjome nuolatinius Europos ir pasaulio pirmenybių dalyvius makedonus, tai – didelė pergalė. Tikrai reikia ja džiaugtis. Per paskutines dvejas rungtynes reikėjo bent taško, bet pralaimėjome slovėnams namie ir makedonams išvykoje. Abi varžovės – stipriausios komandos. Pirmose turnyro rungtynėse Slovėnijoje irgi kovojome, bet pralaimėjome per dideliu skirtumu ir tai nulėmė, kad nepatekome į Europos pirmenybes.

Labai sunku komentuoti po tokių rungtynių, nes jos kainavo labai daug jėgų. Komanda atidavė visą save, pagarba kiekvienam šios komandos nariui. Pagarba, nes mes komandos viduje matėme, kaip žaidėjai su didelėmis traumomis ėjo toliau į aikštę ir kovojo už Lietuvą. Viskas baigėsi taip, kaip baigėsi, dabar žiūrim į ateitį. Reikia versti kitą lapą ir stengsimės ateityje padaryti geriau.

*

Rezultatyviausias žaidėjas Karolis Antanavičius:

Rungtynes pradėjome labai gerai, buvome labai susikaupę ir viskas gerai klostėsi tiek ginantis, tiek puolant. Bet antrame kėlinyje patekome į gilią duobę ir pasipylė klaidos. Aišku, varžovų vartininkas žaidė fantastiškai, ir daugiau patirties tarptautinėse varžybose turintys makedonai  neleido mums toliau žaisti savo žaidimo. Buvo ir mums nepalankių teisėjų sprendimų, kurie prisidėjo prie varžovų spurto. Visa tai lėmė pralaimėjimą.

Kai sužinojome, kad nepalankiai susiklostė rungtynės kitose grupėse ir nepatekome į Europos pirmenybes, apėmė labai sunkus jausmas. Visi labai dėl to išgyvename, nes visus metus sunkiai dirbome, tikėjome savimi ir savo galimybėmis vėl žaisti Europos pirmenybėse. Atsitiko taip, kaip atsitiko, reikia žiūrėti į priekį. Reikia daryti išvadas ir toliau dirbti bei tobulėti. Mūsų viršūnė dar nepasiekta. Mes augame kaip komanda, turime gero jaunimo, stiprų trenerių štabą ir optimistiškai žiūrime į priekį.

*