Egiptiečiui sporto valdininkui Hasanui Mustafai jau 81-eri, tačiau jis dar ketverius metus vadovaus pasaulio rankiniui. Kaire vykusiame Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) kongrese H.Mustafa septintajai kadencijai buvo išrinktas šios organizacijos prezidentu.

IHF nuotrauka

.

Vadovauja ketvirtį amžiaus

„Rankinio galimybės didžiulės, bet… 25 metai ir skaičiuosime toliau…“ – liūdnai atsiduso buvęs rankininkas Rasmusas Boysenas. Socialiniuose tinkluose gausiai stebimas danas taip reagavo į žinią, kad Tarptautinės rankinio federacijos prezidentu vėl perrinktas 81 metų egiptietis Hasanas Mustafa.

Pasaulio rankinio vadovas nesikeičia jau ketvirtį amžiaus – H.Mustafa pirmą kartą IHF prezidentu buvo išrinktas dar 2000 metais. Laikas bėga, H.Mustafa dažnai kritikuojamas dėl autoritarinio ir neskaidraus vadovavimo, tačiau rankinis permainų keliu nesuka – egiptietis prezidentu renkamas vėl ir vėl ir vėl.

Prieššventinį savaitgalį Kaire vykusiame IHF kongrese H.Mustafa prezidentu buvo išrinktas jau septintąjį kartą. Jį palaikė 129 iš 176 balsavusių delegatų.

Per trejus praėjusius IHF prezidento rinkimus H.Mustafa neturėjo nė vieno varžovo. Šiais metais kartu su egiptiečiu kandidatūrą kėlė trys europiečiai. Slovėnas Franjo Bobinacas gavo 24 balsus, vokietis Gerdas Butzeckas – 20 balsų, olandas Tjarkas de Lange – 3 balsus.

.

Europiečiai susiskaldę

„Kaip ir tikėtasi, rinkimai nebuvo sąžiningi. Išskyrus H.Mustafą, pretendentai rinkimų išvakarėse negalėjo pristatyti savo programos per susitikimus su žemynų federacijų atstovais, – nusivylė Vokietijos rankinio sąjungos (DHB) prezidentas Andreasas Michelmannas. – Kongresas buvo rankinio nevertas farsas, nes vien balsavimo įrangos parengimas truko keturias valandas.“

„Kaip bebūtų esame priversti susitaikyti su rezultatais, – tęsė A.Michelmannas, kurio vertinimus paskelbė Vokietijos rankinio sąjungos interneto svetainė. – Pasveikinsime H.Mustafą, palinkėsime jam sveikatos ir stiprybės per ateinančius ketverius metus. G.Butzeckas, kurį aš palaikiau, kelis praėjusius mėnesius labai entuziastingai siekė šių pareigų, daug keliavo ir dalyvavo diskusijose. Jo atsidavimas nekėlė abejonių, bet dauguma kongreso dalyvių norėjo kitko.“

Ne mažiau nusivylė kandidatūrą kėlęs Slovėnijos nacionalinio olimpinio komiteto prezidentas, buvęs Slovėnijos rankinio sąjungos prezidentas F.Bobinacas: „Pasaulio rankinis dar nėra pasiruošęs permainoms, kurių reikia dėl bendrų interesų. Permainų reikia sirgaliams, rėmėjams, visai rankinio bendruomenei. Malonu, kad gavau daugiausiai balsų tarp kandidatų iš Europos. Didesnis europiečių susitelkimas tikriausiai nebūtų pakeitęs baigties. Rinkimai buvo ne idėjų ir vizijų kova, jų baigtį nulėmė atskirų žemynų sprendimai. Pasaulio rankinis nusprendė eiti taku, kuris tinka daugumai asmenų. Nepaisydamas šių rinkimų baigties, sieksiu, kad rankinis taptų skaidresnis, atviresnis ir garbingesnis.“

„Deja, europiečiai nėra vieningi. Pavyzdžiui, Afrikos šalys yra puikiai organizuotos ir per rinkimus balsuoja kaip vienas blokas, todėl šis žemynas yra itin svarbus žaidėjas, – dar prieš rinkimus sakė kitas kandidatas vokietis G.Butzekas. – Ruošdamasis rinkimams ir keliaudamas po pasaulį patyriau, kad yra daug nepatenkintų dabartine IHF politika. Ypač Azijoje ir Amerikoje.“

.

Viceprezidentu tapo prancūzas

Trys kandidatūrą kėlę europiečiai kartu sudėjus gavo 47 balsus. Europos rankinio federacija (EHF) turi 50 tikrųjų ir dvi asocijuotas nares. Tačiau kai kurios Europos šalių nacionalinės federacijos, tarp jų – Prancūzijos ir Ispanijos, viešai palaikė H.Mustafą.

Prancūzijos rankinio federacijos prezidentas Philippe‘as Bana tapo dešiniąja H.Mustafos ranka. Jis buvo išrinktas IHF pirmuoju viceprezidentu (jis gavo 106 balsus).

„Pagal įstatus pirmasis viceprezidentas perima prezidento įgaliojimus, jei prezidentas negali atlikti pareigų. Atsižvelgiant į H.Mustafos amžių ir sveikatą, Ph.Bana gali tapti svarbiausiu IHF žmogumi“, – pastebėjo prancūzų „Handnews“ rankinio leidinys.

„Tiesmukai vertinant politinę sanklodą, Prancūzijos įtaka po šių rinkimų sustiprėjo. Bet simboliškai rinkimai paliko didelį kartėlį. Prancūzijos rankinis, kuris dažnai prisistato kaip žaidimo varomoji jėga, dabar siejamas su sustabarėjusiu modeliu, bet ne su reformomis. Stebintys rankinio pasaulį supranta, kaip tęsis ši istorija – gana apgailėtina ir gėdinga, paminanti sporto vertybes“, – rašė „Handnews“.

IHF prezidentu perrinktas H.Mustafa daug metų kritikuojamas dėl autoritarinio ir neskaidraus vadovavimo. Danijos leidinio „Politiken“ žiniomis, IHF prezidento metinis atlyginimas egiptiečio vadovavimo metais padidėjo apie dvidešimt kartų ir dabar siekia apie pusę milijono eurų. „Pastaraisiais metais per viešus renginius aiškiai matėsi H.Mustafos senėjimo požymiai ir atminties spragos“, – apie pasaulio rankinio vadovą rašė „Politiken“.

.

Federacijos – „vaiduokliai“?

Tarptautinė rankinio federacija turi 211 narių, Kaire vykusiame 40-ajame IHF kongrese dalyvavo 179 nacionalinių federacijų atstovai, per prezidento rinkimus balsavo 176 delegatai.

„Politiken“ pabandė išsiaiškinti, kiek nacionalinių federacijų iš tiesų vykdo veiklą. Danų žurnalistai nustatė, kad 62 proc. IHF priklausančių federacijų neturi interneto svetainės, 57 proc. federacijų nepateikia galiojančių kontaktinių duomenų.

Apie pusę nacionalinių federacijų neturi rinktinės ir nerengia nacionalinių pirmenybių. 2025 metų pasaulio vyrų rankinio pirmenybių cikle, skaičiuojant nuo pirmųjų atrankos etapų, varžėsi gerokai mažiau negu šimtas rinktinių. Balsavusių per IHF prezidento rinkimus buvo kone dukart daugiau.

Tarptautinė rankinio federacija ypač smarkiai plėtėsi šiame amžiuje. 2000 metais IHF turėjo 146 nares, 2010 metais – 171 narę, 2025 metais – 211 narių. Per keliolika pastarųjų metų (nuo 2011 m.) į IHF įstojo labai daug mažų Okeanijos ir Karibų šalių. Šiame amžiuje IHF priklausančių Okeanijos šalių skaičius padidėjo nuo 5 iki 20, Karibų šalių – nuo 3 iki 17.

.

Per 80 metų – tik penki vadovai

Tarptautinė rankinio federacija buvo įkurta 1946 metų liepos 12 dieną Kopenhagoje, bet per aštuonis dešimtmečius pasaulio rankiniui vadovavo vos penki žmonės.

Pirmasis IHF prezidentas švedas Gösta Björkas šias pareigas ėjo trumpai (1946-1950 m.), tačiau jį pakeitęs šveicaras Hansas Baumannas organizacijai vadovavo du dešimtmečius (1950-1971 m.). Mirus H.Baumannui (1971 m. vasario 7 d.), prezidento pareigas laikinai perėmė švedas Paulis Högbergas, kuris kitais metais eiliniame IHF kongrese laimėjo prezidento rinkimus ir tapo nuolatiniu vadovu (1972-1984 m.).

Po to svarbiausiu pasaulio rankinio asmeniu tapo austras Erwinas Lancas (1984-2000 m.), o 2000 metų lapkritį prasidėjo iki šiol trunkanti egiptiečio Hasano Mustafos era.

Per 2000 metų IHF prezidento rinkimus kandidatūrą kėlė E.Lancas ir H.Mustafa. Tačiau austras kandidatūrą atsiėmė, o egiptietis gavo 103 iš 122 balsų.

Per kitus dvejus rinkimus H.Mustafa turėjo varžovą, bet 2013, 2017 ir 2021 metais jis buvo vienintelis kandidatas.

.

Kas yra H.Mustafa?

Dabartinis IHF vadovas gimė 1944 metais Kaire ir daug metų žaidė Kairo „Al Ahly“ rankinio klube bei Egipto rinktinėje. Karjeros pabaigoje jis trumpai rungtyniavo „Leipzig“ komandoje.

H.Mustafa į tuometinę Vokietijos Demokratinę Respubliką atvyko mokytis Leipcigo sporto universitete. Egiptietis šioje aukštojoje mokykloje apsigynė daktaro disertaciją, kurios tema buvo „Sėkmingos klubų ir asociacijų misijos administracijos elementai“.

Grįžęs į tėvynę H.Mustafa dirbo „Al Ahly“ ir Egipto rinktinės treneriu, buvo tarptautinės kategorijos rankinio teisėjas. 1984-1992 ir 1996-2008 metais jis ėjo Egipto rankinio federacijos prezidento pareigas, buvo Egipto olimpinio komiteto generalinis sekretorius, įvairiu laikotarpiu dirbo kitą sporto valdininko darbą.