Islandijos rankinio rinktinė tarp stipriausių Europos komandų – lyg pelenė tarp princesių. Tačiau islandų rankininkai nusiteikę pratęsti gražią pasaką ir paskutinėje turnyro dalyje nustelbti favoritus

EHF nuotr.

.

Islandijos sirgaliai išlydėdami savo rankininkus į didžiuosius turnyrus visada tikisi geriausio. Nors islandai neišlepinti didelių rankinio pergalių, šį žaidimą mylinčioje šalyje kiekvienų metų pradžioje, kai šalies rinktinė susiburia treniruočių stovykloje ir kimba į darbą prieš Europos arba pasaulio pirmenybes, kyla naujas rankinio vajus ir kiekvienas islandas viliasi, kad „šiais metais bus geriau negu pernai“.

Kartais būna geriau, kartais – blogiau, bet islandai jau buvo primiršę, koks jausmas apima tada, kai jų komanda atsiduria visai šalia garbės pakylos.

Tą puikų jausmą rankininkai sirgaliams priminė šią savaitę – Islandijos rinktinė Europos pirmenybių antrojo etapo grupėje užėmė antrąją vietą ir po 16 metų pertraukos pateko į pusfinalį.

Savaitgalį Islandijos rankininkai turės dvi galimybes užsitikrinti ilgai lauktus medalius. Penktadienį jie pusfinalyje susitiks su turnyro šeimininke ir pagrindine favorite Danijos rinktine, o jei nepavyks įveikti šių varžovų, sekmadienį kovos dėl bronzos medalių su vokiečiais arba kroatais – šios komandos penktadienį kovos kitame pusfinalyje.

.

Pašėlusi nuotaikos kaita

Nesvarbu, kokie buvo rezultatai pernai ar užpernai, islandų sirgaliai išlydėdami rinktinę į svarbiausius turnyrus kiekvieną sausį kalba apie medalius.

„Neįmanoma negirdėti tų kalbų, – prieš pat šių metų Europos pirmenybes „Visir“ leidiniui sakė vienas iš Islandijos rinktinės senbuvių Bjarki Maras Elissonas. – Praėjusiuose turnyruose žaidėme neblogai, komanda yra patyrusi. Svarbiausia, kad tvirtai stovėtume ant žemės. Susibūrę rinktinėje visada jaučiame spaudimą. Spaudimas labiau ateina ne iš išorės, bet iš vidaus. Stipriausios komandos yra panašaus pajėgumo, todėl kartais viską sugriauna vienas blogai žaistas kėlinys. Tikiuosi, kad šiame turnyre viskas vyks sklandžiai.“

Islandijos rinktinė – jau pusfinalyje. Dėl to galima daryti išvadą, kad B.Elissono lūkesčiai pasiteisino ir praėjusias dvi savaites – nuo sausio 16 dienos, kai islandai žaidė pirmąsias rungtynes Švedijos mieste Kristianstade – viskas vyko sklandžiai.

Tačiau kelias dienas nuo tada, kai rankininkai persikraustė į Malmę žaisti antrojo etapo rungtynių, Islandijos rinktinė ir sirgaliai išgyveno pašėlusią nuotaikos kaitą. Nuotaika nuo euforijos iki depresijos kartais keitėsi net ne kas kelias dienas, bet kas kelias valandas.

Praėjusį penktadienį pusfinalio viltį labai nutolino pralaimėjimas Kroatijos rinktinei. Tačiau sekmadienį Islandijos rankininkai sudrebino turnyrą nuo žemės paviršiaus nušluodami grupės šeimininkę ir favoritę Švedijos komandą.

Kai atrodė, kad pusfinalis ranka pasiekiamas, antradienį islandai rungtynes su autsaideriais šveicarais baigė lygiosiomis ir juos vėl apėmė neviltis. Bet po kelių valandų lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė dar viena žinia – kiti autsaideriai vengrai atėmė tašką iš švedų ir Islandijos rinktinės likimas vėl buvo jos pačios rankose.

„Viena iš labiausiai neįtikėtinų parų Islandijos sporto istorijoje. Prieš 24 valandas pasaulis buvo sugriuvęs. Islandija paleido iš savo rankų galimybę patekti į Europos pirmenybių pusfinalį. Bet tada vengrai suteikė mūsų vaikinams dar vieną galimybę. Nebuvo jokių minčių apie tai, kad šia galimybe nepasinaudosime“, – nuotaikos šuolius aprašė „Visir“ leidinys.

Islandijos rankininkai jiems suteikta galimybe pasinaudojo. Trečiadienį jie įtikinamai nugalėjo Slovėnijos rinktinę ir savo rankose gniaužė brangų bilietą į pusfinalį.

.

Medalių laukia 16 metų

Islandijos rinktinė Europos pirmenybių didžiajame ketverte – lyg pelenė tarp princesių. Danai į Europos pirmenybių pusfinalį pateko vienuoliktąjį kartą, kroatai – dešimtąjį, vokiečiai – septintąjį, islandai – tik trečiąjį.

Danai šį dešimtmetį iškovojo medalius per visus septynis didžiuosius turnyrus – olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos pirmenybes. Kroatai pernai tapo pasaulio vicečempionais, vokiečiai užpernai laimėjo olimpinius sidabro medalius.

Islandijos rankininkai per visą istoriją apdovanojimus laimėjo tik du kartus: 2008 metais jie iškovojo Pekino olimpinių žaidynių sidabrą, 2010 metais – Europos pirmenybių bronzą. Po bronzinių 2010-ųjų Islandijos komanda nepateko į nė vieno turnyro pusfinalį, dažniausiai užimdavo vietas antrajame dešimtuke ir tik retsykiais priartėdavo prie lyderių. Šeštoji vieta per 2022 metų Europos pirmenybes ir devintoji vieta praėjusių metų pasaulio pirmenybėse per keliolika pastarųjų turnyrų buvo geriausi islandų pasiekimai.

Visgi dukart užimtos vietos pirmajame dešimtuke sustiprino tikėjimą, kad galima pasirodyti dar geriau, ir Islandijos rankininkai sugebėjo pasinaudoti jiems itin palankiais šių metų Europos pirmenybių burtais.

.

Pasklidę po Europą

Islandijoje yra mažiau nei 400 tūkstančių gyventojų. Kaip prieš kelias savaites pajuokavo „Ballsam“ rankinio tinklalaidės autoriai, jei Islandija būtų Vokietijos miestas, būtų šešioliktas pagal dydį miestas.

Mažas gyventojų skaičius gal ir nebūtų didžiausia kliūtis, bet dėl geografinės padėties Islandijoje beveik neįmanoma sukurti stiprią rankinio lygą ar bent vieną galingą klubą, kuris galėtų žaisti Čempionų lygoje. Geriausiems Islandijos rankininkams reikia aukštesnio lygio varžybų, todėl gabiausi žaidėjai būdami visai jauni kelia sparnus ir keliauja į Europą.

Žemyninėje Europoje islandai labai paklausūs. Dauguma rinktinės žaidėjų rungtyniauja Vokietijos lygos klubuose, o tarp Islandijos rankinio mokyklą labiausiai vertinančių specialistų yra ilgametis „Magdeburg“ klubo treneris Bennetas Wiegertas.

2023 ir 2025 metais B.Wiegerto treniruojama komanda dukart tapo Čempionų lygos nugalėtoja, o prie pergalių daug prisidėjo Islandijos rinktinės rankininkai Omaras Magnussonas ir Gisli Kristjanssonas. Pernai islandiška salelė Magdeburge dar padidėjo – į komandą atvyko trečias islandas Elvaras Jonssonas.

„Manau, kad šios mažos tautos rankinio pasiekimai nėra pakankamai vertinami, – prieš Europos pirmenybes kalbėdamas „Ballsam“ tinklalaidėje sakė B.Wiegertas. – Farerų Salos ir Islandija yra puikūs pavyzdžiai, ką galima pasiekti tinkamai dirbant su jaunimu. Tikiuosi kada nors aplankyti Islandiją ir susipažinti su šios šalies klubų darbo metodika.“

Islandijos klubų darbo vaisiais naudojasi ne vien „Magdeburg“, bet ir nemažai kitų Vokietijos lygos ir Čempionų lygos komandų. Vartininkas Viktoras Hallgrimssonas į rinktinę atvyko iš „Barcelona“, Bjarki Elissonas – iš „Veszprém“, Orri Thorkelssonas – iš Lisabonos „Sporting“,  Haukuras Thrastarsonas – iš Manhaimo „Rhein-Neckar Löwen“, Ellidi Vidarssonas – iš „Gummersbach“ ir t.t.

Islandijos lygoje žaidžia vos vienas rinktinės rankininkas. 40-metis vartininkas Bjorgvinas Gustavssonas, beje, irgi žaidęs „Magdeburg“ komandoje, prieš kelis sezonus grįžo į tėvynę ir gina Reikjaviko „Valur“ vartus.

.

Treneriai – varžovų stovyklose

Islandija šiais metais didžiuojasi ne vien savo rinktine. Europos pirmenybes galima vadinti visos Islandijos rankinio mokyklos pergale, nes net tris iš keturių į pusfinalį patekusių komandų treniruoja Islandijos rankinio specialistai.

Islandijos rinktinės treneris yra Snorri Gudjonssonas, vokiečius į turnyrą atvežė Alfredas Gislasonas, kroatus – Daguras Sigurdssonas.

„Islandijos pasididžiavimo diena. Trys treneriai ir viena komanda“, – pasibaigus antrajam etapui ir paaiškėjus pusfinalio paveikslui, antraštėje parašė „Morgunbladid“ leidinys.

„Geriau negalėjo būti: trys Islandijos treneriai ir viena komanda. Žinoma, nesinori tapti tuo, kuris atsistojo ant kelio Islandijos rinktinei, bet jei mano treniruojama komanda žais su islandais, darysiu viską, kad laimėtume“, – žadėjo kroatus treniruojantis D.Sigurdssonas.

66 metų Alfredas Gislasonas yra vyriausias tarp trijų Islandijos specialistų, kurie ruošiasi Europos pirmenybių pusfinaliui. „Esu treniravęs Snorrį ir Dagurą, o Dagurą pažįstu nuo tada, kai jis buvo vaikas. Didžiuojuosi jais, – pasigyrė vokiečių strategiją kuriantis A.Gislasonas. – Dauguma islandų, kurie dirba Europos komandų treneriais, yra buvę mano žaidėjai. Dėl to esu laimingas.“

A.Gislasono varžovas pusfinalyje bus 52-ejų D.Sigurdssonas, o sekmadienį finale arba rungtynėse dėl trečiosios vietos kažkuris iš jų bandys įveikti 44 metų Islandijos rinktinės trenerį S.Gudjonssoną.

.

Keiksnoja šeimininkus

Pusfinalio rungtynės Islandijoje kelia milžinišką susidomėjimą. Tūkstančiai sirgalių jau trečiadienį pavakarę, islandams vos užsitikrinus kelialapį į pusfinalį, būtų mielai įsigiję kelionės paketą ir išlėkę į žemyną palaikyti savo šalies rankininkus per lemiamas rungtynes.

Tačiau nė viena kelionių agentūra negalėjo pasiūlyti šios paslaugos. Priežastis paprasta – nėra bilietų. Danijos rinktinė dar prieš turnyrą buvo vadinama pagrindine favorite, todėl vietiniai sirgaliai jau seniai išpirko visus bilietus į pusfinalio ir finalo rungtynes.

Turnyro rengėjai Islandijos rankinio sąjungai (HSI) skyrė 150 bilietų. HSI vadovai šimtą bilietų išdalijo rinktinės žaidėjų ir trenerių artimiesiems, kitus 50 bilietų atidavė pagrindiniams rėmėjams.

HSI prezidentas Jonas Halldorssonas islandų žiniasklaidai teigė, kad viskas, ką jis gali padaryti – pareikšti nepasitenkinimą ir jau dabar kreiptis į Vokietijos rankinio sąjungą, kad padėtis nepasikartotų per 2027 metų pasaulio pirmenybes, kurias priims Vokietija.

Islandai turnyro rengėjams priekaištavo ne vien dėl bilietų. Islandijos rinktinė per antrojo etapo varžybas žaidė Malmėje, o po jų, kaip ir dar dvi komandos, keliavo į lemiamas kovas priimantį Herningo miestą.

Islandai buvo labai nepatenkinti dėl to, kad turnyro rengėjai jiems skyrė per mažą autobusą – mažesnį negu Švedijos delegacijai. Autobusas, pasak islandų, buvo netinkamas keliauti penkias valandas (nuo Malmės iki Herningo yra apie 350 kilometrų). Delegacijos vadovai net nelipo į autobusą kartu su žaidėjais. Jie traukiniu nuvyko į Kopenhagą ir Danijos sostinėje išsinuomojo automobilį.

Kelionė į lemiamą turnyro dalį nuotaiką šiek tiek pagadino. Bet nuotaikos kaita Islandijos rankininkams jau ne naujiena ir jie pasiryžę padaryti viską, kad paskutinės dienos Herninge būtų linksmesnės.

.