1957 metais Kauno KKI moterų komanda Voroneže pirmą kartą tapo SSRS čempione, o į SSRS rinktinę buvo pakviestos net penkios Lietuvos rankininkės. Jos dalyvavo Maskvoje surengtose Pasaulio jaunimo žaidynėse, kuriose SSRS moterų rinktinė užėmė trečiąją vietą. Lietuvos čempionais 1957 metais tapo Vilniaus USK vyrai ir Kauno KKI moterys.

 

 

Lauko ar salės rankinis? Šį galvosūkį šeštojo dešimtmečio pabaigoje sprendė pirmieji Lietuvos rankinio entuziastai. Sovietų sporto valdžia padarė didelę strateginę klaidą ir respublikų sporto vadovams nurodė užsiimti lauko rankiniu (11 prieš 11), bet Vidurio ir Šiaurės Europoje „didysis“ rankinis tuo metu jau buvo nustumiamas į šalį ir vis labiau populiarėjo salės rankinis (7 prieš 7). Jį buvo galima žaisti bet kuriuo metu, „mažajam“ rankiniui reikėjo mažiau žaidėjų, ši rankinio atmaina buvo dinamiškesnė ir įdomesnė žiūrovams.

 

******

Nors Lietuvos sporto vadovai salės rankiniui neskyrė deramo dėmesio, patys rankininkai pamažu persikėlė iš stadionų į sales. „Mažasis“ rankinis pirmiausia prigijo Lietuvos sporto sostinėje Kaune. Jau 1956-1957 metų žiemą antrajame pagal dydį šalies mieste reguliariai vyko salės rankinio rungtynės ir netgi buvo surengtas pirmasis Kauno čempionatas. Vyrų varžybas laimėjo KPI-1 komanda, finale įveikusi KPI-2 ekipą 20:14 (trečiąją vietą užėmė KKI rankininkai), o tarp moterų stipriausia buvo KKI komanda, aplenkusi ŽŪA ir Kauno merginų rinktinę.

1957 metų kovo 17 dieną Kauno sporto halėje buvo surengtas Kauno ir Vilniaus salės rankinio komandų mačas. Merginų rungtynes laimėjo vilnietės 2:1, bet kitos trejos rungtynės baigėsi lengvomis kauniečių pergalėmis. Laikinosios sostinės vaikinai nugalėjo 18:9, moterys – 24:1, vyrai – 18:8.

Kovo pabaigoje į Kauną atvyko salės rankinyje kur kas toliau pažengusios Kijevo moterų ir Lvivo vyrų rinktinės. Pergalių prieš labiau patyrusius ukrainiečius nebuvo tikimasi, bet mūsų vyrų komandos maloniai nustebino ir svečius nugalėjo.

Pirmąją dieną Ukrainos komandos žaidė su stipriausiomis Kauno ekipomis. Kijevo rinktinė nesunkiai nugalėjo KKI moteris 9:2 (4:0), o Lvivo rinktinė taip pat įtikinamai pranoko KPI vyrus 24:10 (12:4).

Kitą dieną vaizdas aikštėje buvo visiškai kitoks. Kauno moterų rinktinė lygiai kovojo su kijevietėmis ir joms nusileido tik 4:6 (3:4), o Kauno vyrų rinktinė nugalėjo lviviečius 15:14 (8:9).

Su Lvovo rankininkais jėgas dar išbandė ir Vilniaus rinktinė. Vilniečiai įveikė be kelių lyderių žaidusius varžovus 17:14.

„Nepaparastai didele sparta prasidėjo Lvovo ir Kauno vyrų komandų dvikova. Kauniečiai, jau žinodami silpnąsias svečių žaidimo puses (jie retai praktikuoja daugkartinį kamuolio vedimą ir užtvarų statymą), panaudojo mažajame rankinyje neįprastą asmeninę gynybą. Kauniečių taktika visiškai pasiteisino.

Lvovo rankininkams asmeninė aikštės gynyba buvo staigmena, ir svečiai nesugebėjo prie jos prisitaikyti. Kauniečiai, glaudžiai dengdami visus Lvovo žaidėjus, neleido jiems pasirinkti patogių padėčių metimams į vartus. Vis dėlto apsisaugoti nuo stiprių ir dažnai netikėtų svečių smūgių buvo labai sunku. Temperamentinga ir permaininga kova pasibaigė Kauno rankininkų pergale santykiu 15:14 (8:9).

Įvarčius šiose rungtynėse įmušė: Putvinskas – 6, Geštautas – 5, Valinskas – 2, Samuolis ir Galkus – po 1“.

Taip apie tarpmiestines varžybas pasakojo laikraštis „Sportas“.

 

******

Orams atšilus rankininkai iš salių persikraustė į lauką ir pradėjo „didžiojo“ rankinio varžybų virtinę. Pirmasis didelis turnyras buvo gegužės pabaigoje pasibaigusi aukštųjų mokyklų spartakiada. Jos nugalėtojais tapo VVU vaikinai ir KKI merginos. Vaikinų varžybose kitas dvi prizines vietas užėmė KPI ir KKI komandos, merginų – ŽŪA ir VVU ekipos.

 

******

Netrukus po to – birželio 8-13 dienomis Vilniaus Jaunimo ir „Spartako“ stadionuose – rankininkai išsidalijo ir Lietuvos pirmenybių medalius.

Moterų čempionate ketino dalyvauti tik keturios komandos, tačiau Kapsuko „Nemunas“ neatvyko į Vilnių, todėl kitų trijų komandų rankininkės dar prieš varžybas žinojo, kad taps prizininkėmis.

Geriausiai žaidė favoritė Kauno KKI komanda, sudaryta iš tų pačių rankininkų, kurios 1956 metais tapo čempionėmis atstovaudamos Kauno „Žalgiriui“. KKI įtikinamai nugalėjo abi varžovių komandas Kauno ŽŪA (6:2) ir Vilniaus „Žalgirį“ (12:0). Sidabro medalius iškovojo ŽŪA studentės, įveikusios vilnietes 5:2.

Rezultatyviausia čempionato žaidėja tapo 9 įvarčius įmetusi KKI rankininkė Zinaida Gylytė.

Vyrų komandos buvo aktyvesnės ir jų čempionatas truko ilgiau. Iš pradžių vyko varžybos keturiose zonose, iš kurių po dvi stipriausias komandas iškovojo kelialapius į Vilnių.

Netikėtai baigėsi varžybos Klaipėdos zonoje, kur 1955 ir 1956 metų Lietuvos taurės finalininkai Plungės rankininkai jau pusfinalyje pralaimėjo Kretingos komandai. Kelialapius į finalo turnyrą be kretingiškių iškovojo Vilniaus USK, Vilniaus Karininkų namų, Kauno KPI, Kauno KKI, Šiaulių „Žalgirio“, Kalvarijos ir Vievio komandos. Deja, į sostinę atvyko ne visi. Šiaulių, Kalvarijos ir Vievio rankininkai pasidavė be kovos.

Lietuvos čempionų vardus apgynė Vilniaus Universiteto studentai (USK). Jie lėtai įsibėgėjo ir nelengvai nugalėjo pirmąsias dvi varžoves Kretingos „Nemuno“ (6:4) ir KKI (16:12) komandas, bet kiekvieną dieną vis gerino žaidimą ir po to sutriuškino Karininkų namų (19:7) ir KPI (17:5) ekipas.

Antrąją vietą užėmė KPI, trečiąją – Karininkų namai. Rezultatyviausiai žaidė 19 įvarčių įmetęs Putvinskas iš KKI komandos.

Štai ką apie lemiamas USK ir KPI rungtynes rašė laikraštis „Sportas“:

„Daugelis žiūrovų buvo nustebinti tokia lengva pergale. Tačiau kitaip ir būti negalėjo: užteko vilniečių treneriui Vygontui pastebėti, kad viso KPI puolimo „siela“ yra Galkus, ir pastarasis tuoj buvo visiškai izoliuotas. O netekę vadovo, kauniečių puolėjai visiškai pakriko ir antrą kėlinį sugebėjo pasiekti vos vieną įvartį. Antra vertus, ir USK komandai daugiausia taškus pelnė tik aukščiau minėti trys žaidėjai (Urbonas, Samaitis ir Sakalys). Kairysis sparninis Visockas, nors mėto ne blogiau už snaiperių trejetuką, kovoja gana pasyviai ir todėl retai suranda tinkamą progą įvarčiui pasiekti. O dešinysis sparninis Tallat-Kelpša dažniausiai žaidžia kiek atsitraukęs ir eina snaiperių „maitintojo“ pareigas. Jei šie žaidėjai, o taip pat ir dažnai padedantis puolimui Luneckas aktyviau šturmuotų varžovų vartus, USK vienuolikė taptų dar pajėgesnė“.

 

******

Kad USK taptų dar pajėgesnė, buvo svarbu visai Lietuvai. Respublikos čempionai iškovojo teisę vykti į SSRS pirmenybes, kurios buvo surengtos 1957 metų birželio 30-liepos 11 dienomis Voroneže.

Šiame Rusijos mieste USK rankininkai pasirodė geriau negu prieš metus Vilniuje vykusiose SSRS pirmenybėse, bet stipriausioms komandoms neprilygo. Pirmajame etape Lietuvos sostinės studentai nugalėjo Rygos (11:10), Voronežo (14:6) ir Tbilisio (12:10) rankininkus, bet pralaimėjo Maskvos SKIF komandai 8:19 ir grupėje užėmė antrąją vietą. USK ir grupės nugalėtoja SKIF pateko į finalo etapą, kuriame kovojo šešios komandos.

Geriausiųjų šešiukėje vilniečiams pavyko pasiekti tik vieną pergalę. Jie 13:11 įveikė Maskvos srities komandą. USK pasipriešino Odesos OSK rankininkams, kuriems nusileido tik 10:11, o kitas dvejas rungtynes pralaimėjo dideliu skirtumu: Maskvos MIFI – 9:17, Kijevo „Burevisnyk“ – 12:18.

SSRS pirmenybėse Lietuvos čempionai užėmė šeštąją vietą. Palyginti su praėjusiais metais USK pakilo trimis laipteliais. Aukso medalius iškovojo visas rungtynes laimėję Kijevo rankininkai, antra liko SKIF, trečia – čempionės vardą praradusi Maskvos srities komanda.

Geresnių rezultatų buvo tikimasi iš Lietuvos moterų čempionės KKI komandos, kuri prieš metus pirmose SSRS pirmenybėse iškovojo bronzos medalius. Antrajame čempionate kaunietės vėl nenuvylė ir visą turnyro distanciją įveikė tvirtais žingsniais.

Grupės varžybose KKI sutriuškino Maskvos MAI (10:2) ir Voronežo (9:0) komandas, o į sunkiausią mūšį stojo jau pirmąją finalo turnyro dieną, kai prieš Lietuvos čempiones išsirikiavo SSRS čempionių vardus gynusios Kijevo „Burevisnyk“ rankininkės.

Taip šią dvikovą aprašė laikraštis „Sportas“:

„Prasidėjus rungtynėms aiškiai matėsi, kad abiejų komandų žaidėjos labai jaudinasi. Gana dažnos puolėjų klaidos, bereikalingas skubotumas ir netikslūs metimai į vartus neleido nė vienai komandai įgyti rezultatyvios persvaros.

Tačiau po pertraukos vaizdas visiškai pasikeičia. Jau pirmoje minutėje, pradėjusios žaidimą iš aikštės vidurio, kaunietės surengia žaibišką antpuolį. Kamuolys atsiduria pas Miliukštytę, kuri tuoj pat meta… varžovių vartininkei į rankas. Tačiau kaunietės ir toliau atakuoja. Ketvirtoje antro kėlinio minutėje, po gražaus derinio, prie 13 metrų linijos prasiveržia Gylytė ir tiksliu metimu pasiekia pirmąjį įvartį.

Kijevietės į tai atsako eile antpuolių. Tačiau prasiveržti pro KKI komandos gynimą nėra taip lengva. Vis tik, praėjus dešimčiai minučių, kaunietės akimirkai palieka be priežiūros geriausią „Burevestniko“ puolėją Lucik, kuri tuoj pat stengiasi pasinaudoti susidariusia proga. Gelbėdamos padėtį, mūsų gynėjos nusižengia taisyklėms, ir į KKI vartus priteisiamas 14 m baudinys, kurį tiksliai realizuoja Lucik.

Aikštėje ir toliau vyksta apylygė kova. Tačiau pamažu pradeda ryškėti kauniečių persvara. Jų antpuoliai žymiai įvairesni. Vieno jų metu „Burevestniko“ gynėjos šiurkščiai pastumia prasiveržusią Gylytę. Priteisiamas 14 m baudinys, ir J.Kirvelaitytė stipriu metimu persveria rezultatą savo komandos naudai. Pasekmė 2:1 išsilaikė iki rungtynių pabaigos. Taip buvo iškovota svarbi pergalė, bet kova dėl nugalėtojo vardo dar nesibaigė“.

Nors kova nesibaigė, paskui KKI rankininkėms buvo lengviau. Jos įtikinamai nugalėjo Čerkasų „Burevisnyk“ (6:2) bei Maskvos CSK MO (6:0) komandas ir paskutinę turnyro dieną susitiko su taip pat taškų nepraradusia Maskvos sirties „Spartak“ komanda (ji įveikė Kijevo ekipą 3:2).

Buvo laukiama dar vieno labai sunkaus mačo. Tačiau Lietuvos rankininkės buvo taip įsibėgėjusios, kad jų sustabdyti negalėjo niekas. KKI jau pirmajame kėlinyje įmetė 4 įvarčius ir laimėjo lemiamas rungtynes 6:0.

Tai reiškė nei daug, nei mažai – Kauno KKI moterų rankinio komanda iš Voronežo parsivežė antrojo SSRS čempionato aukso medalius!

O 19 kartų varžovių vartininkes nuginklavusi Justina Kirvelaitytė tapo rezultatyviausia turnyro žaidėja.

 

******

Iškart po SSRS pirmenybių buvo sudarytos SSRS vyrų ir moterų rinktinės, kurios pradėjo rengtis trečiosioms Pasaulio jaunimo žaidynėms. (Pasaulio jaunimo žaidynės buvo kaip socialistinio bloko atsvara „vakarietiškoms“ universiadoms, o 1957 metais vyko Maskvoje kartu su šeštuoju Pasaulio jaunimo ir studentų festivaliu.)

Vyrų rinktinės treneriai nepakvietė nė vieno lietuvio. Užtat į moterų rinktinę buvo pakviestos net penkios KKI rankininkės: Rožė Krumholcaitė, Fausta Bimbienė, D.Juknevičiūtė, Zinaida Gylytė ir Justina Kirvelaitytė. F.Bimbienė negalėjo vykti į jaunimo žaidynes, bet jos vietą užėmė kitą lietuvė B.Pečiulytė.

Lietuvių penketukas ir jų komandos draugės rugpjūčio pradžioje buvo apdovanotos Pasaulio jaunimo žaidynių bronzos medaliais. Tiesa, kad juos gautų, SSRS rankininkėms nereikėjo laimėti nė vienerių rungtynių, nes varžybose dalyvavo vos trys moterų komandos.

SSRS ekipa pirmąją žaidynių dieną 3:12 (2:8) pralaimėjo Rumunijos rinktinei. Visus tris įvarčius įmetė lietuvės: J.Kirvelaitytė (du) ir D.Juknevičiūtė. Antrajame ture Vokietijos Demokratinės Respublikos komanda nugalėjo Rumunijos rankininkes 7:6 (3:3), o varžybas baigė SSRS ir VDR rinktinių rungtynės.

SSRS komanda sugebėjo lygiai žaisti su pajėgiomis varžovėmis, ir antrajame kėlinyje sovietų rankininkės netgi pirmavo 3:2. Vis dėlto iškovoti pergalės nepavyko – VDR laimėjo 5:4 (2:2). SSRS rinktinei du įvarčius įmetė J.Kirvelaitytė.

Vyrų varžybose dalyvavo šešios komandos, o SSRS rinktinė užėmė ketvirtąją vietą. Nugalėjo VDR rankininkai.

 

******

Lauko rankinio sezoną baigė Lietuvos taurės varžybos. Lapkričio pradžioje taurės buvo įteiktos toms pačioms komandoms, kurios vasaros pradžioje tapo Lietuvos čempionėmis.

Vyrų turnyro finale Vilniaus USK nugalėjo Vilniaus Karininkų namus 11:2, o moterų finalas neįvyko. Kauno ŽŪA rankininkės, nepatenkintos aikštės kokybe, atsisakė žaisti lemiamas rungtynes, todėl taurė atiteko Kauno KKI komandai.

Jaunių taures iškovojo Kauno vaikinų ir merginų rinktinės. Kauno vaikinai finale nugalėjo Šiaulius 12:4, o Kauno merginos tik po atkaklios kovos pranoko Kapsuką 5:4 (antrajame kėlinyje kaunietės buvo atsilikusios net 1:4).

 

******

Metų pabaigoje dvi stipriausios Kauno komandos pirmą kartą išvyko į Ukrainą ir ten žaidė salės rankinio rungtynes su Charkivo ekipomis. KKI moterys dukart įveikė „Červonyj Prapor“ ekipą 12:6 ir 7:4. Prasčiau sekėsi Kauno KPI vyrams. Jie nusileido ChPI komandai 10:27 ir sužaidė lygiosiomis su Charkivo rinktine 16:16.

 

******

1957 m. turnyrų rezultatai (lauko rankinis)

 

Lietuvos čempionatas. Vyrai

Atrankos ratas
Kauno KKI	Kalvarija	21:1
Vilniaus USK	Šiaulių „Žalgiris“	31:7
Kauno KPI	Kretingos „Nemunas“	15:12
Vilniaus Karininkų namai	Vievis	19:0

 

Finalo turnyras
Vyrai	USK	KPI	KN	KKI	Kre	Įvarčiai	Taškai
Vilniaus USK		17:5	19:7	16:12	6:4	58:28	8
Kauno KPI	5:17		14:11	10:9	7:3	36:40	6
Vilniaus KN	7:19	11:14		11:10	10:1	39:44	4
Kauno KKI	12:16	9:10	10:11		16:9	47:46	2
Kretingos „Nemunas“	4:6	3:7	1:10	9:16		17:39	0

Vilniaus USK: V.Barauskas, V.Bublys, S.Katauskas, B.Luneckas, G.Manuchinas, L.Perkumas, J.Ražinskas, J.Samaitis, V.Sakalys, R.Tallat-Kelpša, S.Ufimcevas, P.Urbonas, S.Visockas. Treneris V.Vygontas.

 

Lietuvos čempionatas. Moterys

Moterys	KKI	ŽŪA	Vil	Įvarčiai	Taškai
Kauno KKI		6:2	12:0	18:2	4
Kauno ŽŪA	2:6		5:2	7:8	2
Vilniaus „Žalgiris“	0:12	2:5		2:17	0

Kauno KKI: J.Dučinskaitė, Z.Gylytė, D.Juodkaitė, J.Kirvelaitytė, E.Klumbytė, R.Krumholcaitė, R.Lapeikaitė, A.Lukjanova, O.Merkelytė, I.Miliukštytė, B.Pečiulytė, A.Ramanauskaitė, J.Stankutė. Treneris A.Gasparka.

 

******

Lietuvos taurė. Vyrai

Pusfinalis
Vilniaus USK	Kauno KKI	11:10
Vilniaus Karininkų namai	Panemunė	6:3
Finalas
Vilniaus USK	Vilniaus Karininkų namai	11:2

 

Lietuvos taurė. Moterys

Pusfinalis
Kauno ŽŪA	Vilniaus PSK		7:3
Finalas
Kauno KKI	Kauno ŽŪA	Be žaidimo

 

******

SSRS čempionatas. Vyrai

Finalo etapas
Vieta	Komanda	Įvarčiai	Taškai	USK rezultatai
1.	Kijevo „Burevisnyk“	77:42	10	12:18
2.	Maskvos SKIF	70:53	8	8:19
3.	Maskvos sritis	52:66	4	13:11
4.	Odesos OSK	37:45	4	10:11
5.	Maskvos MIFI	46:52	2	9:17
6.	Vilniaus USK	52:76	2	–

 

SSRS čempionatas. Moterys

Finalo etapas
Vieta	Komanda	Įvarčiai	Taškai	KKI rezultatai
1.	Kauno KKI	30:5	10	–
2.	Maskvos srities „Spartak“	12:9	8	6:0
3.	Kijevo „Burevisnyk“	14:10	5	2:1
4.	Čerkasų „Burevisnyk“	11:17	4	6:2
5.	Maskvos MAI	6:22	2	10:2
6.	Maskvos CSK MO	3:13	1	6:0

Kauno KKI: R.Krumholcaitė, I.Miliukštytė, F.Bimbienė, J.Dučinskaitė, Z.Gylytė, D.Juknevičiūtė, D.Juodkaitė, J.Kirvelaitytė, E.Klumbytė, R.Lapeikaitė, B.Pečiulytė, Z.Pranckūnaitė, J.Stankutė, D.Trumpytė. Treneris Z.Jakubauskas.