Nors Lietuvos merginų (iki 16 m.) rankinio rinktinė Europos atvirajame turnyre, vykusiame per Partilės festivalį, užėmė priešpaskutinę vietą, treneris Karolis Kaladinskas liko patenkintas žaidžiant su stipriomis varžovėmis įgyta patirtimi. Treneris mintimis pasidalijo su Lietuvos rankinio federacijos interneto svetaine.

LRF nuotr.

.

Karolis Kaladinskas:

Apie komandos sudarymą

„Nors laimėjome tik dvejas iš aštuonerių rungtynių ir užėmėme 19-ąją vietą, turnyras nuteikė pozityviai. Kelis kartus iki pergalės trūko labai nedaug, pamatėme, kad galime kovoti su dauguma varžovių. Tik reikia kryptingai dirbti, žaisti kuo daugiau rungtynių, rengti treniruočių stovyklas.

Deja, neturime didelio šio amžiaus rankininkių pasirinkimo. Pasirinkimas vis mažėja, nes praėjusį sezoną 2011 metais gimusių merginų Lietuvos pirmenybėse žaidė vos penkios komandos. Tenka rinktis tik iš keturių miestų: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Garliavos. Sudarydami rinktinę neturime tokios prabangos, kaip kitos šalys.

Planus labai sujaukė Altėjos Ustilaitės trauma. Tai buvo didelė netektis, nes Altėja ne tik žaidė vyresnio amžiaus merginų rinktinėse, bet ir debiutavo moterų rinktinėje.

Bendravome su dviem Vokietijoje ir Danijoje užaugusiomis lietuvėmis, bet jos šį kartą padėti negalėjo.“

Apie turnyrą

„Visą turnyrą džiugino vartininkių žaidimas. Jos tikrai ne kartą gelbėjo. Visgi nenorėčiau išskirti nė vienos rankininkės, nes lyderės keitėsi kiekvienose rungtynėse. Šioje komandoje nebuvo vienos tokios aiškios lyderės, kokios anksčiau jaunimo rinktinėse buvo Gabija Pilikauskaitė ar Aušra Arciševskaja.

Kartais tai būna pranašumas, bet kartais, atsiliekant, gal ir trūkdavo aiškios lyderės, kuri imtųsi iniciatyvos. Aišku, jaučiasi skirtumas tarp žaidžiančių aukščiausioje moterų lygoje ir tų, kurios žaidžia tik moksleivių lygoje. Bet žaidėme kaip komanda ir, jei pralaimėdavome, pralaimėdavome visa komanda.

Prieš Partilės turnyrą draugiškose rungtynėse su Lenkijos rankininkėms, su kuriomis pasidalijome po pergalę, pabandėme penkias gynybos sistemas. Švedijoje taikėme dvi gynybos sistemas: aktyvią gynybą toli nuo vartų ir tradicinę prie linijos.

Nagrinėjome vaizdo įrašus ir nusprendėme taikyti aktyvią gynybą per pirmąsias rungtynes su čekėmis. Tai pasiteisino, nes varžoves nustebinome. Bet žaidžiant dvejas rungtynes per dieną, aktyvi gynyba padarė meškos paslaugą.

Nedaug trūko, kad laimėtumėm rungtynes su Islandijos, Farerų Salų ir Sakartvelo komandomis. Dėl aktyvios gynybos susikraudavome nemažą persvarą, bet ši gynybos sistema rizikinga, nes laiku neatlikus keitimų ir nesuteikus poilsio, rungtynių pabaigoje trūksta jėgų. Reikia pripažinti, kad ir mes, treneriai, padarėme klaidas ir pervargusios žaidėjos pradėjo klysti.“

Apie galutinį rezultatą

„Daug kalbėjomės su žaidėjomis ir išlaikėme pozityvią nuotaiką. Galėjome iškovoti daugiau pergalių, užimta vieta netenkina, bet džiugina, kad daugumai dalyvavusių komandų niekuo nenusileidžiame. Išskyrus turnyro prizininkes, kurioms pralaimėjome dideliu skirtumu, kitose rungtynėse iki pergalės trūko labai nedaug.

Prieš Farerų Salų komandą pirmavome penkiais įvarčiais, prieš Sakartvelo – šešiais. Per paskutines rungtynes su turkėmis vienu metu irgi pradėjome lūžti, bet atlaikėme ir iškovojome psichologiškai svarbią pergalę.

Svarbi net ne pergalė, bet įgytas pasitikėjimas savimi. Kalbėjome, kad turime aiškią viziją ir turnyras suteikė daug medžiagos – išsiaiškinome, ką turime gerinti.“

Apie šveicarų pavyzdį

„Negalėčiau nurodyti, kuo tiksliai atsiliekame nuo kitų šalių. Atsiliekame mažomis detalėmis: tai žaidimo technikoje, tai atliekant metimus, tai trūksta ištvermės, kai rungtynių tempas būna aukštas, tai palūžtame psichologiškai lemiamose atakose. Kol kas mes kitoms rinktinėms nusileidžiame nedaug, bet jeigu neisime koja kojon su šiuolaikinio rankinio tendencijomis, atsilikimas didės.

Mums pavyzdys gali būti pastarąjį dešimtmetį į priekį įspūdingai žengęs Šveicarijos moterų rankinis. Šveicarijoje įkurtos rankinio akademijos, bendradarbiavimas su sporto įstaigomis ir savivaldybėmis jau duoda vaisius, ir jų jaunimo rinktinės jau laimi medalius. Mums reikia sekti šveicarų pavyzdžiu ir ant akademijų bei sporto klasių gimnazijose pamato statyti piramidę. Bet reikia dirbti viena kryptimi kaip šveicariškas laikrodis.

Taupydami į Švediją vežėmės tik penkiolika rankininkių. Surengti kitą treniruočių stovyklą planuojame rugpjūčio pabaigoje, bet labai norėtųsi kas mėnesį suburti rankininkes bent į dviejų dienų stovyklą. Joje galėtume nuolat palaikyti rinktinės žaidimo kryptį ir atnaujinti tarpusavio ryšius.

Kai vyksta turnyras, per savaitę sunku perteikti visą informaciją ir ją sudėti žaidėjoms į galvą. Labai tikimės, kad iki Europos 17-mečių pirmenybių atrankos turnyro bus surengtas tradiciniu tapęs Baltijos taurės turnyras, kuriame galėtume patikrinti jėgas su Latvijos, Estijos ir Suomijos rankininkėmis.“

.

Lietuvos rankininkės birželio pabaigoje ir liepos pradžioje vykusį Europos atvirąjį turnyrą pradėjo viltingai. Jos pirmosiose rungtynėse nugalėjo Čekijos komandą 19:20. Tačiau po to lietuvės patyrė šešis iš eilės pralaimėjimus: pirmojo etapo grupėje – Vengrijai 17:34, Kroatijai 18:32 ir Islandijai 12:18, antrojo etapo grupėje (dėl 9-20 vietų) – Nyderlandams 17:21, Farerų Saloms 19:22 ir Sakartvelui 21:22. Tik prieš pat atsisveikinant su Geteborgu, kuriame rengiama didžiausia pasaulio jaunųjų rankininkų šventė, Lietuvos rankininkėms pavyko nutraukti nesėkmių virtinę. Merginos rungtynėse dėl priešpaskutinės 19-osios vietos nugalėjo Turkiją 27:21.

Ši rinktinė lapkričio mėnesį dalyvaus Europos 17-mečių merginų pirmenybių atrankos turnyre.

.