.
Danijos rankininkai įsitikino, jog posakis, kad apginti titulą sunkiau, negu jį iškovoti pirmą kartą, ne iš piršto laužtas. Danai praėjusią savaitę tik per plauką išgyveno dramatiškame pasaulio pirmenybių ketvirtfinalio mūšyje, bet lemiamu metu sugebėjo įrodyti, kad yra stipresni negu varžovai, ir baigė pradėtą darbą. Sekmadienį Danijos vyrų rankinio rinktinė Egipte vykusio turnyro finale nugalėjo Švedijos komandą 26:24 ir antrą kartą iš eilės tapo pasaulio čempione.
.
Į elitą įsiveržė neseniai
Nors XIX amžiaus pabaigoje Danija buvo viena rankinio žaidimo pradininkių, o XX amžiaus pradžioje Danijoje buvo sudarytos pirmosios rankinio taisyklės, šios šalies vyrų rinktinė pasaulio elite įsitvirtino gana neseniai. Danijos rankininkai per visą XX amžių vos kartą laimėjo pasaulio pirmenybių sidabro apdovanojimus, o didžiuosiuose turnyruose visus varžovus pirmą sykį pranoko tik 2008 metais, kai iškovojo Europos čempionato aukso medalius.
Tačiau kartą pajutę pergalės skonį Danijos rankininkai jo pamiršti nebenorėjo. Pastaruosius pusantro dešimtmečio danai į visus turnyrus keliauja kaip vieni pagrindinių favoritų ir beveik visada kovoja dėl medalių. Nors lygiaverčių varžovų nemažai, Danijos rinktinė jau kelis kartus pildė ir tauriausių apdovanojimų kolekciją: 2012 metais antrą kartą tapo Europos čempione, 2016 metais laimėjo Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių rankinio turnyrą, o 2019 metais pirmą kartą šoko pergalės šokį po pasaulio pirmenybių finalo rungtynių.
Pastaraisiais metais būta ir nesėkmių. Tokių, kaip 2017 metų pasaulio pirmenybėse, kuriose Danijos komanda užėmė jai neįprastai žemą dešimtąją vietą, arba 2020 metų Europos pirmenybėse, kuriose pasaulio čempionai laimėjo vos vienerias rungtynes, iškrito pirmajame etape ir tenkinosi tryliktąja vieta.
Vis dėlto danai kaskart greit įrodydavo, kad jų nesėkmės būdavo atsitiktinės. Jie tą įrodė ir šiais metais, kai, privertę pamiršti pernai per Europos pirmenybes patirtą nuopolį, antrą kartą paeiliui tapo pasaulio čempionais ir pasipuošė penktaisiais Danijos vyrų rankinio istorijoje didžiųjų turnyrų aukso medaliais.
Per pastaruosius pusantro dešimtmečio pagerbiant čempionus daugiau kartų buvo keliama tik Prancūzijos vėliava.
.
Drama – tik viename mače
Šių metų pasaulio pirmenybėse Danijos rankininkai abu grupių etapus įveikė tarsi žygiuotų varžovų jiems patiestu raudonu kilimu. Iki atkrintamųjų varžybų danai ketverias iš šešerių rungtynių laimėjo dviženkliu skirtumu, o mažiausią persvarą įgijo žaisdami ne su grėsmingiausiais varžovais laikytais kroatais, bet su Japonijos rinktine, kurią įveikė „tik“ septyniais įvarčiais.
Pusfinalio ir finalo rungtynės Danijos rankininkams buvo sunkios, bet ne dramatiškos. Pusfinalyje danai įmetė du pirmuosius įvarčius ir nė karto neleido varžovams ispanams išlyginti rezultato, o finalo pirmajame kėlinyje buvo atsilikę dviem įvarčiais nuo švedų, bet nuo antrojo kėlinio vidurio visas žaidimo gijas tvirtai laikė savo rankose.
Vis dėlto ir šiame turnyre buvo vienerios rungtynės, per kurias būsimieji čempionai sveiką kailį išnešė tik per plauką… Ketvirtfinalyje vykęs Danijos ir Egipto rinktinių mūšis neabejotinai liks rankinio metraščiuose kaip vienos įsimintiniausių visų laikų rungtynių.
Ne vien dėl to, kad komandos žaidė du pratęsimus ir mėtė baudinius. Rungtynių siužetas buvo toks, kokio nesugalvotų net išradingiausias trilerių scenarijų kūrėjas.
Pirmojo pratęsimo paskutinėmis akimirkomis danai jau buvo patikėję, kad laimėjo, antrojo pratęsimo paskutinėmis akimirkomis – kad pralaimėjo. Tačiau pirmuoju atveju Danijos superžvaigždės Mikkelio Hanseno gauta raudona kortelė ir jau po sirenos varžovo įmestas baudinys išgelbėjo Egipto komandą, antruoju atveju egiptiečiui parodyta raudona kortelė ir į šeimininkų vartus po sirenos įmestas baudinys suteikė dar vieną šansą Danijos rinktinei.
Ant nubaustųjų suolo pasodintas M.Hansenas lengviau atsikvėpė tik tada, kai vartininkas Niklasas Landinas atrėmė du varžovų metimus, o Lasse Svanas įmetė lemiamą baudinį ir baudinių seriją 4:3 laimėjusi Danijos komanda gavo teisę žaisti pusfinalio rungtynes.
Iš savo klaidų pasimokę danai kitiems varžovams nebeleido kurti trilerių ir antras paeiliui pasaulio pirmenybes pabaigė nepralaimėję nė vienerių rungtynių.
„Didžiuojuosi, kad per dvejas iš eilės pasaulio pirmenybes nepralaimėjome nė vienerių rungtynių, – po paskutinės finalo sirenos sakė nuo 2017 metų Danijos rinktinę treniruojantis Nikolajus Jacobsenas. – Tai – puikus pasiekimas. Komanda buvo tikra komanda ir aikštėje, ir už jos ribų. Buvo šaunu stebėti, kaip mūsų komanda kiekvieną dieną vis labiau brendo.
Galbūt finale nežaidėme labai gerai, bet žinojome, kaip laimėti. Be to, komanda parodė, kad gali ne tik gerai žaisti, bet ir kovoti“.
.
Veteranai rodo pavyzdį
Danijos rinktinėje nebežaidžia nė vienas 2008 metų Europos čempionas. Tačiau trys rankininkai, rinktinėje debiutavę dar XXI amžiaus pirmajame dešimtmetyje, sekmadienį iškovojo ketvirtuosius didžiųjų turnyrų aukso medalius. Prie šįmetės pergalės vėl svariai prisidėjo 32-ejų vartininkas Niklasas Landinas, 33-ejų Mikkelis Hansenas ir 37-erių Lasse Svanas.
Visi trys senbuviai Kairo arenoje paliko ryškius pėdsakus. L.Svanas šaltakraujiškai įmetė pergalingą baudinį per ketvirtfinalio rungtynes su Egipto rinktine, N.Landinas atrėmė begalę pavojingų varžovų metimų, tarp jų – per tą pačią ketvirtfinalio baudinių seriją, o ilgametis danų lyderis M.Hansenas buvo išrinktas geriausiu pasaulio pirmenybių žaidėju.
M.Hanseno lentynos jau lūžta nuo asmeninių prizų. Jis triskart buvo renkamas geriausiu pasaulio rankininku (2011, 2015 ir 2018 m.), gavo 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynių geriausio žaidėjo prizą ir ką tik jau trečią kartą buvo išrinktas geriausiu pasaulio pirmenybių rankininku.
„Mikkelis iškovojo visus titulus, kuriuos įmanoma iškovoti. Jis yra pavyzdys, ypač į rinktinę neseniai pakviestiems jauniems rankininkams, – apie komandos draugą kalbėjo jo ilgametis bendražygis L.Svanas. – Jis visada pasiruošęs atiduoti visas jėgas. Tai priverčia kitus žaidėjus dar labiau stengtis. Visi nori būti į jį panašūs“.
Pats L.Svanas negalėjo pabaigti finalo rungtynių dėl pirmojo kelinio viduryje patirtos traumos. Tačiau tai nesumažino veterano džiaugsmo: „Jaučiuosi puikiai. Tapti čempionu – nuostabu. Nesvarbu kelintą kartą laimi, lipant ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio visuomet apima ypatingas jausmas.
Po pusfinalio kalbėjomės, kad Danija yra rankinio šalis. Daugeliui žmonių per pandemiją dėl apribojimų labai sunku. Vienas nedaugelio likusių malonumų – džiaugtis mūsų pergalėmis. Žaidėme dėl jų“.
.
Nudžiugino jaunoji karta
L.Svanas ir 36-erių olimpinis bei dukart pasaulio čempionas Henrikas Mollgardas pasaulio pirmenybėse veikiausiai dalyvavo paskutinį kartą. Tikėtina, kad po Tokijo olimpinių žaidynių šie veteranai baigs karjerą rinktinėje. Taip, kaip neseniai karjerą rinktinėje baigė prie ankstesnių pergalių daug prisidėję ilgamečiai pagrindinio septyneto žaidėjai Andersas Eggertas ir Hansas Lindbergas.
Auksinė praėjusio dešimtmečio karta pamažu žengia iš rankinio aikštės, bet šių metų pasaulio pirmenybės sustiprino sirgalių viltis, kad besitraukiančius čempionus deramai pakeis jaunosios kartos žaidėjai. Danus labiausiai nudžiugino kitą savaitę 22-ąjį gimtadienį pažymėsiantis Mathiasas Gidselis ir per pasaulio pirmenybes 23-iąjį gimtadienį pažymėjęs Emilis Jakobsenas, kurie pirmą kartą atstovavo savo šaliai didžiuosiuose turnyruose.
M.Gidselis per pirmąsias turnyro rungtynes į Bahreino komandos vartus įmetė 10 įvarčių. Iki tol nė vienas danas nežaidė taip rezultatyviai debiutuodamas didžiajame turnyre. Tačiau rekordas greitai buvo pagerintas. Pirmenybių pradžią dėl teigiamo koronaviruso testo praleidęs E.Jakobsenas debiuto dieną – beje, kaip tik per savo gimtadienį – pelnė 12 įvarčių.
„Jaučiuosi lyg pasakoje, – sakė M.Gidselis. – Kai sužinojau, kad skrisiu į Egiptą, mano vienintelis noras buvo patekti tarp 16 žaidėjų, kurie registruojami per rungtynes. Bet viskas labai greitai pasikeitė. Man pavyko gerai sužaisti pirmąsias rungtynes ir pradėjau labiau pasitikėti savimi. Komandos draugai mane labai palaikė tiek aikštėje, tiek rūbinėje. Šioje komandoje yra daug paprasčiau būti jaunu žaidėju“.
M.Gidselis per pasaulio pirmenybes įmetė 39 įvarčius ir buvo antras pagal rezultatyvumą Danijos rinktinės žaidėjas. O per lemiamas rungtynes jis parodė, kad gali atlikti ir neįprastas užduotis. Kai susižeidė vienintelis komandos dešinysis kraštinis L.Svanas, dešiniojo pusiau kraštinio pozicijoje žaidžiantis M.Gidselis buvo paslinktas į kraštą. Danijos rinktinės žaidimas dėl to nepablogėjo.
„Kartų kaita vyksta nuolat. Per šias pirmenybes Danijos rinktinėje buvo puikus patirties ir jaunimo derinys. Turime daug rankininkų, kuriais galime pasikliauti, – kalbėjo Danijos lygos lyderio „Gudme“ klubo treneris Nicolejus Krickau. – Tą matėme ir finale, kai pirmojo kėlinio viduryje susižeidus L.Svanui, jį pakeitė kiti rankininkai. N.Landinas ne visose rungtynėse žaidė tobulai, bet kai reikėjo labiausiai, jis nulėmė pergales.
Žinoma, šiuo metu konkurencija vyrų rankinyje labai didelė, todėl nesame apdrausti nuo to, kad kitais metais per Europos pirmenybes neiškrisime pirmajame etape“.
Prieš kelias dienas pasaulio čempionais tapę rankininkai kol kas mėgaujasi pergale ir apie ateitį daug negalvoja. Tačiau galima neabejoti, kad ir per kitų metų Europos pirmenybes, ir per kitas pasaulio pirmenybes, kurios vyks 2023 metais, Danijos rinktinė vėl kels tik aukščiausią tikslą.
.
Tai rankinis! 